Menkai išplitęs, mūsų kraštuose, bet populiarus Kinijoje, Japonijoje dekoratyvinis, uodantis gerą derlių krūminis augalas,- Žilakrūmis (Elaeagnus multiflora). Užaugęs krūmas gali siekti 1,5 metro aukščio. Žydi birželio mėnesį švelniais rūžavais žiedais. Saldžiarūgščiai vaisiai ant ilgo kotelio, turi pailgą formą. Vaisiai prinoksta per ilgesnį periodą,- nuo liepos mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Suaugę krūmai gana atsparūs šalčiui.

Sodinamas gerai apšviestoje ir pakankamai drėgnoje vietoje 2,5 – 3 m krūmas nuo krūmo atstumu. Paruošiam maždaug 1,2m. diametro ir 50 – 60 cm gylio duobę. Duobės dugną užpildom stambiais akmenukais drenažui ir užpildome sumaišę juodžemį su kompostu. Sodinuką įgylinam iki 5-8 cm, gausiai palaistome, paviršių mulčiuojame. Po metų reikia papildomai patręšti: 10kg komposto sumaišome su 100-150g medžio anglies ir dadedam apie 30g superfosfato (vienam krūmui). Vasaros bėgyje papildomai galima laistyti atskiestomis organinėmis trąšomis. Šaknų sistema vystosi apie 20cm gylyje. Žiemos laikotarpyje rekomenduotina pridengti eglišakėmis.

Sulaukėme žiemos. Pats laikas pasirūpinti kambarinėmis gėlėmis. Augalams irgi reikalingas ramybės periodas. Tokius augalus pernešame į vėsią vietą, laistome 1 – 2 kartus per mėnesį. Labai sutrumpėjus dienoms, vazonėlius su gėlėmis statykime ant palangių (geriau į pietinę pusę). Užėjus didesniems šalčiams vazonėlius atitraukime nuo langų.

Š.m. gruodžio 19 dieną gautas signalas, kad pakilęs vanduo viršutiniame tvenkinyje gresia sulaužyti užtvanką tarp tvenkinių. Nuvykus į vietą, vanduo jau siekė pylimo viršų ir mažais upeliais tekėjo į žemesnį tvenkinį. Skubiai mėginom stabilizuoti susidariusią padėtį, pastatę du galingus vandens siurblius, kurie per valandą perkeldavo apie 200m3 vandens. Siurbliai dirbo tik šviesiuoju paros metu, bet tai įgalino sumažinti tvenkinio lygį maždaug 0,5m. Per naktį vandens lygis atsistatydavo. Sekančią dieną sumontavom papildomai dar 110mm plastmasinį vamzdį, kuris dirbo kaip jungtis tarp skirtingo aukščio indų, bet visą parą. Trečiadienį prisiprašėm kanalizacinių vamzdžių plovėjų pagalbos. Dėl pažliugusio grunto, mašina galėjo privažiuoti tik apie 80 metrų atstumu iki tvenkinio. Priėjimas prie pralaidos vamzdžio buvo galimas tik nuo apatinio tvenkinio. Po intensyvaus dviejų valandų darbo, rezultato nebuvo, vanduo pralaida netekėjo. Tuo pat metu permontuotas plastmasinis vamzdis. Sekančia dieną buvom maloniai nustebinti, – vandens lygis tvenkinyje nukrito apie vieną metrą. Galima buvo užlipti ant perlaidos tiltelio. Rankiniu grąžtu (~6m ilgio) mėginom atlaisvinti įėjimą į pralaidos vamzdį. Sekančią dieną buvome maloniai nustebinti, vanduo kriokliu krito į atsilaisvinusį pralaidos šulinį.

Reikia tikėtis, kad užtvanką pavyko išsaugoti.

Keletą nuotraukų galima pažiūrėti atsidarius foto albumą, arba

http://judre.at.ua/sodai2016/Su_sventem.avi

http://dfiles.ru/files/jaqbm5uab

https://drive.google.com/file/d/0B0lum99mnu_zV3pvN2VpWVpxXzA/view?usp=sharing

Kartais labai norisi universalaus recepto, kaip užauginti gerą, sveiką derlių, įvertinti visus galimus faktorius augalų auginimui. Mėnulio kalendorius tarsi ir pretenduoja į tokį receptą. Ar tikrai galime remtis mėnulio kalendoriaus rekomendacijomis?

Pastovus aplinkos stebėjimas, dėsningumų suradimas,- pirmieji žingsniai moksliniams augalų fotosintezės ir biochemijos tyrimams. Žmogaus būtis betarpiškai priklausoma nuo derliaus, bet žmonės dar neturėjo pakankamai informacijos apie šiuos procesus. Natūraliomis sąlygomis žmogaus būtis susijusi su saulės ir mėnulio judėjimo ciklais. Ilgamečiai stebėjimai ne tik nustatė dėsningumus, bet ir sukūrė mitus. Mėnulio fazių kitimas buvo pastoviai ciklinis, kuris buvo siejamas ir su gamtos reiškiniais. Laiko tėkmėje, šiam reiškiniui suteikiama apibendrinta forma ir kuri pasireiškia kaip patarimai, ji gali būti skirtinga atskiruose šaltiniuose.

Sodininko ar daržininko darbai susiejami su mėnulio fazėmis teigiant, kad tai geriausiai atitinka augalu gyvybingumo ciklus. Mokslinio pagrindimo šiems teiginiams iki šiol nėra.

Pirmoje mėnulio fazėje (kai mėnulis jaunas) rekomenduojami darbai susiję su augalų šaknine sistema. Šaknų įsisavintos maistingos medžiagos perduodamos į augalo stiebą. Tai tarsi mėnulio pavasaris kai augai atgyja, vystosi, tvirtėja. Mėnuliui esant šioje fazėje geriausiai atlikti augalų sodinimą, persodinimą, laistymą, tręšimą.

Antroje mėnulio fazėje labiausiai vystosi atžeminė augalo dalis. Tinkamas laikas skiepijimui, sėjai, tręšimui purškimu, kaupimui. Šiame periode maksimaliai prisipildo maistingom medžiagomis augalų pumpurai ir vaisiai.

Esant pirmai ir antrai mėnulio fazei augalai sunaudoja didesnius vandens kiekius, dėl to rekomenduojamas papildomas augalų laistymas.

Esant trečiai ir ketvirtai mėnulio fazei, augaluose sukauptos sultys teka iš viršžeminės augalo dalies į šaknis.

Šiuo laikotarpiu geriausiai sodinti šakniavaisinius, laiškinius augalus, taip pat šių augalų derliaus surinkimui, tręšimui. Šiame laikotarpyje nukasti augalai tinka ilgam saugojimui.

Esant mėnuliui ketvirtoje fazėje – augalų aktyvumas sulėtėja, tarsi ateina ramybės periodas. Šiuo laikotarpiu tinka atlikti augalų retinimą, papildomą tręšimą, naikinti kenkėjus.

Mėnulio įtaka vandenynų lygiui žmonės stebėjo jau senovėje, dabar jau žinoma ir apie jo įtaką žemės paviršiui. Todėl visai pagristai galime teigti, kad mėnulis įtakoja ir augalus, tačiau mokslinio pagrindimo šiam reiškiniui nerandam. Žymiai geriau yra ištyrinėti kiti faktoriai, kurių įtaka yra apčiuopiama t.y. drėgnumas, cheminė žemės sudėtis, aplinkos temperatūra. Todėl tereikia tinkamai išnaudoti šiuos parametrus kasdieniniame darbe su augalais.

Š.m. balandžio 28d. įvyko sodininkų bendrijų pirmininkų pasitarimas dalyvaujant Kauno raj. savivaldybės atstovams, seimo nariams K.Starkevičiui, K.Bacvinkos dėl problemų susijusių su bendrijų veiklos perspektyvomis, bendrijų teritorijų įteisinimo, kelių perdavimo klausimais. Paruoštas kreipimasis Seimo pirmininkui dėl nesprendžiamų skaudulių. Skaityti http://judre.at.ua/sodai2017/registruotas20170428kreipimasis.pdf

Gamtoj tikrai pavasaris. Nors ir vėluodami, medžiai pasipuošė žiedais, žydi tulpės.

Atkuto ir sodininkai. Gera susitikti su senai nematytais kaimynais.

Sujudo ir Zapyškio seniūnija. Vykdydama Judrė

gatvės griovio dalies valymo darbus seniūnas

turėjo aiškinti teises ir pareigas vietiniai gyventojai.

Isibėgėjo ir Užtvankų gatvės dalies ties Briedžių gatve

vykdomi „melioracijos“ darbai. Nepatogumus pajuto ir

Rytų gatvės sodininkai.

Pavyko prisikalbinti ir matininkus, patikslinti Judrės gatvės koordinates, ruošiant bendro naudojimo teritorijos planą.

Dar turime sodininkų kurie pamiršo, kad turimą sklypą ir pastatus privalu prižiūrėti.

Eile metų nepavyksta suderinti ir įregistruoti daugelio sodininkų bendrijų planų. Niekaip nepajuda ir sodų bendrijose esančių kelių įregistravimas. Apie šias peripetijas galima pasiskaityti: http://judre.at.ua/A-Navickas_Tarpinstitucinis.pdf apie rekomenduojamus

sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus:http://judre.at.ua/sodai2017/2017-10-30_s.b-ist-pat..pdf

Sodininkų bendrijos „Judrė” (nuosavybės teise valdomos bendro naudojimo žemė) jau įregistravo aplinkines ribas. Judrės gatvė (kaip statinys) perduota Kauno rajono savivaldybės žinion ir ją turėtų prižiūrėti seniūnija. Jau 2016 metams jos remontui buvo skirtos lėšos, bet susiklosčius aplinkybėms, seniūnija panaudojo savo nuožiūra http://judre.at.ua/sodai2017/del_gatves_sutvarkymo.pdf

Tolimesni gatvės tvarkymo darbai nusikelia neapibrėžtam laikotarpiui. Per derybas su seniūnu buvo kalbama, kad prie darbų galėtų prisidėti ir sodininkų bendrija, kadangi ji yra pagrindinė šios gatvės naudotoja. Gautas žodinis seniūno pritarimas, bet toliau nuo kalbų niekas nepajudėjo,- seniūnija neturi lėšų. Darosi įdomu, kaip savivaldybės (jei perims šimtus kilometrų papildomų kelių sodininkų bendrijose) galės tvarkytis po 2020 metų kai mažės ES parama?

Nors už lango turėtų baltuoti sniegas, bet jo nesimato. Gamta gyvena savo ciklu. Nuslūgus švenčių erzeliui, vėl susimastom apie naujo sezono darbus. Dabar pats tinkamiausias metas numatyti šio sezono darbų eiliškumą. Tinkamai sudėliokime ką auginsime šį sezoną. Peržiūrėkime turimas sėklų atsargas, užsirašome kokių sėklų reikės įsigyti, ką naujo norėtume matyti savo sode. Susiplanuokime kur kokius augalus sode sodinsime.

Nepamirškime, kad mėnuo daro nemenką įtaką augalų gyvenime ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį:

Nepatartina dirbti sode kai mėnuo pilnatis ar delčia.

Kai mėnuo Liūto ar Vandenio ženkle,- nepatartina sodinti daiginimui ar užsiimti sėja.

Netinkamas metas sėjai kai mėnuo keičia Zodiako ženklą.

Šį mėnesį skirkime daugiau dėmesio kambarinėms gėlėms. Labiau mėgstamos auginti orchidėjos, pelargonijos, pinigų medis, begonijos, storialapis, dtacena ne tik džiugina akį, bet sukuria mikroklimatą mūsų namuose.

Š.M. sausio 12d. įvyko susivienijimas „Sodai” pirmininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:

1.Kauno susivienijimo „Sodai” ataskaita už 2017 metus.

2.Aplinkos ministerijos teikiamo Sodininkų Bendrijų įstatymo pataisų projekto svarstymas.

3.Esamų statinių sodininkų bendrijose įteisinimo problemos, įsigaliojus naujos redakcijos Statybos Techniniam Reglamentui STR 1.01.03:2017.

4.Naujai įsteigtų savivaldybių Viešosios Tvarkos skyrių funkcijos, teisės, pareigos ir galimybės jomis pasinaudoti sodininkų bendrijose.

5.Kauno susivienijimo „Sodai” pavadinimo ir su tuo susijusios naujos įstatų redakcijos tvirtinimas.

6.Buitinių atliekų tvarkymo klausimai, įvedus pastoviosios dalies rinkliavas.

Pasisakė susivienijimo pirmininkas R.Šestakauskas

Dėl ydingai vykdytos žemės reformos klaidų ir pažeidinėjimų, sodininkų bendrijų žemėtvarkos planai perkelti į kadastro žemėlapį su sunkiai suvokiamomis paklaidomis. Kadangi jie liko neregistruoti rajonų savivaldybių administruojamuose Teritorijų planavimo dokumentų registruose, antras dešimtmetis vyksta nepabaigiamas ginčas tarp sodininkų bendrijų, Aplinkos ir Žemės Ūkio ministerijų dėl jų teisinio statuso.

Po begalinių sodininkų skundų, tuometinis Aplinkos ministras V. Mazuronis 2013 m. sudarė „Tarpžinybinę darbo grupę sodininkų bendrijų aktualiems klausimams nagrinėti ir spręsti”. Šios darbo grupės siūlymų pagrindu, Seimas 2014 gruodžio 11d. priėmė eilę įstatyminių pataisų. Deja, tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Vyriausybė treti metai blokuoja šių įstatyminių pataisų vykdymą, motyvuodami, kad sodininkai kelia problemas nepagrįstai, o jų prašymai ar reikalavimai, tame tarpe ir įstatyme suformuluotos nuostatos, yra perteklinės.

Sodininkams pradėjus kelti atsakomybės klausimą, Aplinkos ministerija tendencingai suformavo darbo grupę, kuri gruodžio mėn. parengė nepalankias mums Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, anuliuojančias 2014-12-11 Seimo priimtus sprendimus ir užkertančius galimybę toliau bendrijoms pačioms formuoti savo teritorijų infrastruktūrą….

Statyba sodininkų bendrijos teritorijoje Statybos_dokumentai.pdf

Išradingumui ribų nėra, bet „talentus” kurpiančius jiems reikalingus įstatymus reikia viešinti ir tinkamai prižiūrėti. Sodininkų bendrijų prievartavimą dėl atliekų surinkimo nagrinėja Romualdas Šeštakauskas savo straipsnyje „Šiukšlių tvarkymas sodininkų bendrijose įgyvendinami baudžiaviniais metodais” .

Visa tekstą skaityti: http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6459:siuksliu-tvarkymas-sodininku-bendrijose-igyvendinami-baudziaviniais-metodais&catid=33&Itemid=141