Š.M. sausio 12d. įvyko susivienijimas „Sodai” pirmininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:

1.Kauno susivienijimo „Sodai” ataskaita už 2017 metus.

2.Aplinkos ministerijos teikiamo Sodininkų Bendrijų įstatymo pataisų projekto svarstymas.

3.Esamų statinių sodininkų bendrijose įteisinimo problemos, įsigaliojus naujos redakcijos Statybos Techniniam Reglamentui STR 1.01.03:2017.

4.Naujai įsteigtų savivaldybių Viešosios Tvarkos skyrių funkcijos, teisės, pareigos ir galimybės jomis pasinaudoti sodininkų bendrijose.

5.Kauno susivienijimo „Sodai” pavadinimo ir su tuo susijusios naujos įstatų redakcijos tvirtinimas.

6.Buitinių atliekų tvarkymo klausimai, įvedus pastoviosios dalies rinkliavas.

Pasisakė susivienijimo pirmininkas R.Šestakauskas

Dėl ydingai vykdytos žemės reformos klaidų ir pažeidinėjimų, sodininkų bendrijų žemėtvarkos planai perkelti į kadastro žemėlapį su sunkiai suvokiamomis paklaidomis. Kadangi jie liko neregistruoti rajonų savivaldybių administruojamuose Teritorijų planavimo dokumentų registruose, antras dešimtmetis vyksta nepabaigiamas ginčas tarp sodininkų bendrijų, Aplinkos ir Žemės Ūkio ministerijų dėl jų teisinio statuso.

Po begalinių sodininkų skundų, tuometinis Aplinkos ministras V. Mazuronis 2013 m. sudarė „Tarpžinybinę darbo grupę sodininkų bendrijų aktualiems klausimams nagrinėti ir spręsti”. Šios darbo grupės siūlymų pagrindu, Seimas 2014 gruodžio 11d. priėmė eilę įstatyminių pataisų. Deja, tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Vyriausybė treti metai blokuoja šių įstatyminių pataisų vykdymą, motyvuodami, kad sodininkai kelia problemas nepagrįstai, o jų prašymai ar reikalavimai, tame tarpe ir įstatyme suformuluotos nuostatos, yra perteklinės.

Sodininkams pradėjus kelti atsakomybės klausimą, Aplinkos ministerija tendencingai suformavo darbo grupę, kuri gruodžio mėn. parengė nepalankias mums Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, anuliuojančias 2014-12-11 Seimo priimtus sprendimus ir užkertančius galimybę toliau bendrijoms pačioms formuoti savo teritorijų infrastruktūrą….

Statyba sodininkų bendrijos teritorijoje Statybos_dokumentai.pdf

Išradingumui ribų nėra, bet „talentus” kurpiančius jiems reikalingus įstatymus reikia viešinti ir tinkamai prižiūrėti. Sodininkų bendrijų prievartavimą dėl atliekų surinkimo nagrinėja Romualdas Šeštakauskas savo straipsnyje „Šiukšlių tvarkymas sodininkų bendrijose įgyvendinami baudžiaviniais metodais” .

Visa tekstą skaityti: http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6459:siuksliu-tvarkymas-sodininku-bendrijose-igyvendinami-baudziaviniais-metodais&catid=33&Itemid=141

Bėga metai, o sodininkų problemos nesikeičia. Nesikeičia ne dėl to, kad yra menkos, o dėl valdžios požiūrio į šią poilsio formą. Reikia atskirti dalį sodininkų, kurie jau faktiškai integravosi į gyvenvietes, ar priemiestines gyvenamąsias vietoves su savo bėdomis ir rūpesčiais.

Didžioji sodininkų dalis savo poilsį vis dar sieja su aktyvią veiklą sodo sklype. Susibūrę į bendrijas, stengiasi spręsti iškylančias problemas. Bendrijos reikmėms yra skirtos bendro naudojimo žemės plotai, – įrengti bendro naudojimo objektai, keliai, tvenkiniai, siurblinės ir t.t. Tik nedidelė bendrijų dalis sugebėjo įregistruoti savo bendrijų aplinkines ribas. Neregistruoja ne dėl aplaidumo, o dėl nesusikalbėjimo tarp valdžios institucijų.

Šiuo metu bendrijose sodininkus galima būtų suskirstyti į kelias kategorija. Sodininkai kurie išsipirko savo sklypus iš valstybės, sodininkai kurie naudojasi sklypu, kuris jam buvo išskirtas steigiant sodininkų bendriją, bet šiuo metu neturi sutarties su žemės savininku t.y. NŽT, apleisti sklypai kurių buvę naudotojai atsisakė, gal mirę ar išvykę o sklypų žeme disponuoja NŽT. Jei su sodininkais, kurie nuosavybės teise disponuoja žeme, dar galima teisiškai grįsti bendradarbiavimą, tai su sklypų naudotojais kurie neišsipirkę sklypų teisiniai santykiai tampa sudėtingi, o laisvi sklypai tampa galvos skausmu tiek bendrijai tiek tokių sklypų kaimynams. Tokie problematiški sklypai gali sudaryti iki 20 % visų sklypų. Sodininkų bendrija gali pašalinti apleisto sklypo naudotoją iš bendrijos narių, bet privalėtų su juo sudaryti sutartį dėl bendrai naudojamų objektų išlaikymo. O kaip tokį naudotoją prisišaukti? Per eilę metų NŽT nesugebėjo inicijuoti reikiamų teisės aktų tinkamai reglamentuojančių sodininkų bendrijų sklypų valdymo, o tai gimdo nepagarbą ne tik šiai institucijai.

Laisvi, neprižiūrimi sklypai sodininkų bendrijose turėtų būti apskaityti ir laiku realizuoti. Reikia manyti, kad dalyvauti aukcionuose norinčių atsirastų. Tinkamai sureguliuoti santykiai tarp sodininkų bendrijų ir valstybės tarnybų įgalintų geriau organizuoti sodininkų bendrijų veiklą, o tai ir gamtos apsauga, tvarkinga aplinka, pajamos į biudžetą.

ŽŪM atsakymas į mūsų paklausimą http://judre.at.ua/Sodai2018/Ministerijos_kanclere_del_zemes_sklypu.pdf

Sukonkretinom klausimą dėl sklypų:

Mūsų paklausime buvo bandoma išsiaiškinti sodininkų bendrijos ir nenaudojamų (buvę naudotojai atsisakė arba mirę ), arba naudojamų be panaudos sutarties su NŽT (neišpirktų) sklypų būklė sodininkų bendrijoje. Paminėtų sklypų valdytojai (šiuo atveju NŽT) ne tik neužtikrina sklypų priežiūros, bet ir neprisideda prie bendrijos gerbūvio palaikymo. Ruošiamas įstatymas dėl atliekų surinkimo numato įpareigoti bendrijas mokėti už paslaugas pagal sodininkų bendrijai išskirtoje teritorijoje esančius sklypus. Kaip ir iš ko turėtų būti regreso tvarka išieškomi mokesčiai aukščiau paminėtu atveju?

Tikimės ir konkretesnio atsakymo.

Jei Kauno rajono savivaldybė padidino keliariopai privačių valdų žemės mokestį, tai kokiu tikslu ir kokia dalis padidėjusių mokesčių bus naudojama sodininkų bendrijų infrastruktūros priežiūrai? Tai reglamentuota tik 2018 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. TS-147, ar ir kitais savivaldybės aktais?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsniu, Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus nuo 0,01proc. iki 4 proc.

Taip pat Savivaldybės taryba turi teisę suteikti ar nesuteikti nuolaidas žemės mokesčiui. Kiekvienais metais Taryba priima atskirą sprendimą nustatant žemės mokesčio tarifus.

Nustatant 2018 metų tarifus Savivaldybės taryba mėgėjiškų sodų paskirties žemės neišskyrė, o pagal teisės aktus šios paskirties žemė priskiriama žemės ūkio, dėl šios priežasties sodų bendrijų žemė buvo apmokestinta žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifu. 2017 m. lapkričio 16 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-398 patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2018 metams.

2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.TS-147 patvirtinti Žemės mokesčio tarifai 2019 m. 2019 m. mėgėjiškų sodų paskirties žemei vėl bus taikomas lengvatinis 0,06 proc. tarifas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsniu, Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus nuo 0,01proc. iki 4 proc.

Taip pat Savivaldybės taryba turi teisę suteikti ar nesuteikti nuolaidas žemės mokesčiui. Kiekvienais metais Taryba priima atskirą sprendimą nustatant žemės mokesčio tarifus.

2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.TS-147 patvirtinti Žemės mokesčio tarifai 2019 m. 2019 m. mėgėjiškų sodų paskirties žemei vėl bus taikomas lengvatinis 0,06 proc. tarifas.

Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja

Dalia Kupratienė

Tel. 8-650-27833

Vyriausybė trečiadienį ( 2018 m. birželio 20 d.) nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti 18,8 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniams patikrinimams atlikti. Didžiausia dalis lėšų teks savivaldybių infrastruktūros projektams.

Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui

Susisiekimo ministerija siūlo keisti teisės aktus:

Susisiekimo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2018 m. birželio 27 d. rezoliucija Nr. S-2179, informuoja, kad nagrinėjo sodininkų bendrijų kelių (gatvių) plėtros ir teisinės registracijos spartinimo klausimus.

Susisiekimo ministerija siūlys keisti teisės aktus, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatoje numatomą 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervą valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti, skirstyti taip:

-iki 2 proc. –skiriama kelių ir gatvių projektams įgyvendinti i teritorijas, ‘kuriančias darbo vietas.

-nuo 3 proc. -skiriama keliams ir gatvėms, nukentėjusiems nuo ilgalaikio lietaus ar potvynio, atstatyti ir kelių (gatvių) tinklui plėsti, įskaitant sodininkų bendrijų gatvių teisinei registracijai; 3 proc. išskaidyti taip: iki 0,5 proc. numatyti keliams ir gatvėms, nukentėjusiems nuo. ilgalaikio lietaus ar potvynio, atstatyti, jeigu pareiškėjas (Savivaldybių administracijos) prisideda 50 proc. savo lėšų prie prašomų. Nepanaudotos lėšos perkeliamos j kitus metus arba skiriamos kelių (gatvių) tinklui plėsti; nuo 2,5 arba daugiau proc. kelių (gatvių) tinklui plėsti, įskaitant sodininkų bendrijų gatvių teisinei registracijai, numatant, kad lėšos skiriamos, jeigu pareiškėjas (Savivaldybių administracijos) prisideda 50 proc. savo lėšų prie prašomų.

Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybėms gali naudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas sodininkų kelių (gatvių) teisinei registracijai vykdyti, nes tai leidžia galiojantys teisės aktai.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus

Gruodžio 14 dieną vyko Kauno susivienijimo Sodai sodininkų bendrijų pirmininkų konferencija. Dalyvavo gana gausiai pirmininkai, taip pat svečiai iš seimo, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių, iš Nacionalinės Žemės tarnybos, matininkų atstovas.

Susivienijimo pirmininkas R.Šestakauskas apibūdino esamą situaciją sklypų išplanavimo, kelių perdavimo savivaldybėms, atliekų šalinimo klausimais. Su sklypų planais galima susipažinti http://www.nzt.lt/go.php/M%C4%97g%C4%97j%C5%B3%20sodo%20teritorij%C5%B3%20planai

Dėl kelių. Projektas įstrigęs aplinkos apsaugos ministerijoje, o Kėdainių savivaldybė už 13 arų sutvarkyto kelio sodininkų bendrijai priskaičiavo 537 eurų nuomos mokestį.

Numatoma priimti naują atliekų šalinimo įstatymą, pagal kurį sodininkų bendrijų pirmininkai privalėtų rinkti ir perduoti mokestį net iš apleistų neprivatizuotų sklypų (kai nėra jų naudotojų),

„Atžalos“ sodininkų bendrijos pirmininkas Aurelijus Januškaitis nusakė apie sodo problemas dėl neprivatizuotų sklypų, kritiškai įvertino įstatymų leidimą, ir kad susidariusi situacija verčia galvoti apie bendrijos likvidavimo tikslingumą.

Savo pasisakyme seimo narys Andrius Navickas pastebėjo, kas seimas yra nenuspėjamas, o atliekų tvarkymo įstatymas turėtų būti priimtas gruodžio 18 dieną.

Kauno rajono mokesčių inspektorė pastebėjo, kad 2019 metais atstatomas 0,06% žemės mokesčio skaičiavimo koeficientas.

LGMS valdybos pirmininkas Arvydas Žižiūnas savo pasisakyme akcentavo, kad dėl sodininkų bendrijų likvidavimo nėra numatytos procedūros, vargas su registrų centro reikalavimais patikslinant sodininkų bendrijų ribas.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas Vytas Daubaras savo pasisakyme dėl neprivatizuotų sklypų pažymėjo, kad šiuo klausimu sprendimą turi priimti seimas, o kelių mokestis sodininkų bendrijose neturėtų būti taikomas.

Garso įrašus galima klausytis:

R.Šestakausko https://drive.google.com/file/d/1i2eQRhb0QCLP6hA-D8AQ7Z8BN-HxYWAD/view?usp=sharing

A.Navicko https://drive.google.com/file/d/1E_hJG9ODomxf2EEb6hkpgK20778RIPRD/view?usp=sharing

A.Žižiūno https://drive.google.com/file/d/1K9Lgsl9PsFNU_VcV-DTjDXpvAq0-zNLb/view?usp=sharing

V.Daubaro https://drive.google.com/file/d/1T723J8Lkmf3Rsl5vijtOPDSuQgftEbAY/view?usp=sharing

Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai:

4. Sodininkas mėgėjas (toliau – sodininkas) – fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.

5. Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype.

4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;

2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;

3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

5. Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.

8. Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.

Žemės ūkio ministerija paruošė samprotavimus dėl sodininkų bendrijose esančios valstybinės žemės išsipirkimo arba nuomos. Dokumentą skaityti:

/sodai2019/naujienos242019_1.pdf

Pasitarimo dėl bendro naudojimo žemės išsipirkimo apibendrinimas:

/sodai2019/naujienos242019.pdf

Padaryti pakeitimai medžių ir krūmų sodinimo taisyklėse.

Skaityti:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2c7894b069f611e69d8fa40f56962063

Mūsų tvenkinuose pagausėjo nekviestų gyventojų. Jų daromai nuostoliai pagristai kelia sodininkų nepasitenkinimą. Teritorija priklauso „Ova” medžiotojų būreliui. Bebrus 2019 metais medžioti leista nuo rugpjūčio 1d. iki 2020m. balandžio 15 dienos. Vasarą teks pakęsti jų kaimynistę.