Konferencijoje apsilankius

Balandžio 26 dieną Kauno raj. Savivaldybės salėje įvyko sodininkų susivienijimo „Kauno sodai“ konferencija. Vaizdžiai ir išraiškingai esamą situaciją apibūdino susivienijimo pirmininkas R.Šeštakavičius. Aptarė susidariusias problemos nuolatinai gyvenantiems soduose, „amžiaus problemą“ su žemėtvarkos planais, kritiškai įvertino Valstybinės Darbo inspekcijos raštą – anketą apie įdarbintus asmenis, kylančias problemas dėl elektroninio parašo („Sodros“ iniciatyva). Alius Grumbinas šio susivienijimo valdybos narys pasisakė dėl sodų generalinių planų, teritorijų planavimo dokumentų registravimo. ŽŪM atstovas Vytautas Paršeliūnas paaiškino, kad sodininkų bendrijų planai priskiriami vietiniams teritorijų planavimo dokumentams. Seimo narys Rokas Žilinskas įspėjo, kad ruošiami dokumentai dėl vandentvarkos. Rajono savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus atstovas Egidijus Katilius dėl naujai steigiamo Komunalinių paslaugų centro ir naujai numatomų mokesčių už atliekų surinkimą.

Kadangi šio centro direktorius Petras Čigis nesugebėjo paaiškinti šio centro funkcijų ir jo tikslingumo, tai toliau šis klausimas bus aptariamas ir koreguojamas su rajono savivaldybe. Skolų išieškojimo departamento atstovas Jonas Zabulionis trumpai apžvelgė savo pristatomos firmos komercinius pasiūlimus, dažniausiai pasitaikančias klaidas tvarkant bendrijų dokumentaciją.

Konferencijoje apsilankė kandidatai į LR prezidentus Naglis Puteikis ir Artūras Paulauskas su kolega R.Paliuku (aplinkos apsaugos komiteto narys). R.Paliukas savo pasisakyme akcentavo ruošiamo sodininkų įstatymo rengimo eigą ir problemas, pakvietė iki gegužės 05 dienos pateikti savo pastabas ir pasiūlimus. A. Paulauskas akcentavo, kad yra pakankamai gerų įstatymų, bet jie neturi finansinio pagrindo jų realizavimui. N.Puteikis savo pasisakyme akcentavo, kad naujų rinkliavų atsiradimas yra siejamas su naujų etatų atsiradimų ir politinių partijų piktnaudžiavimo savo padėtimi.

Kauno rajono sodininkų bendrijų pirmininkų konferencija

Š.m. gegužės 30 dieną įvyko sodininkų bendrijų pirmininkų konferencija. Darbotvarkėje buvo numatyta:

1.Kadastrinių matavimų vykdymo sodininkų bendrijose problemos ir metodikos aptarimas.

2.Sodininkų bendrijų žemėtvarkos planų tikslinimo ir registracijos klausimai

3.Vidaus kelių priežiūros irperdavimo savivaldybėms problemos.

4.Lietuvos sodininkų bendrijų vienijimosi ir tolimesnio vystymosi strategijos aptarimas, galimų sprendimų svarstymas

Konferencijoje buvo kviečiami Seimo nariai, Kauno m. ir rajono savivaldybių atstovai, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos,Žemės Ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistai, matininkų asociacijos atstovai.

http://judre.at.ua/sodai_2015/Sestakaviciaus_straipsnis.pdf

Keletas patarlių iš žydų folkloro

Jei problemą galima išspręsti už pinigus, – tai ne problema, o išlaidos.

Dievas davė žmogui dvi ausis ir vieną burną, kad mažiau kalbėtų, o daugiau klausytų.

Kai sena pana išteka, – ji tampa jauna žmona.

Iš tolo visi žmonės geri.

Galimai kiaušiniai protingesni už vištą, bet jie greitai genda.

Prasta žmona blogiau už lietų, lietus verčia būti namuose, o žmona varo iš namų.

Jei gyvenimas negerėja, – pakentėk, jis tikrai pablogės.

Kokia saldi bebūtų meilė, iš jos kompoto neišvirsi.

Kai nėra ką veikti, – pradedami grandioziniai projektai.

Pesimistas iš dviejų blogybių pasirinko abi.

Visi skundžiasi pinigų trukumu, o proto niekas.

Sendamas žmogus mato blogiau, bet daugiau.

Karas dėl teisės sodininkų bendrijoms turėti savo teritorijos planavimo dokumentą

Karas dėl teisės sodininkų bendrijoms turėti savo teritorijos planavimo dokumentą ir juo vadovaujantis tvarkyti savo aplinką ir santykius.

Skaityti:

http://judre.at.ua/sodai2016/straipsnis-del-tpdr.pdf

http://judre.at.ua/sodai2016/gaizeneliu_laiskas.pdf

http://judre.at.ua/sodai2016/Ant-Nesteckiui.pdf

Kol kas vyksta karas dėl sodininkų bendrijų žemėtvarkos planų teisinio statuso. Vasario ir kovo mėn. vykę Seime Tarpinstituciniai sodininkų bendrijų žemėtvarkos problemų svarstymai teikia vilčių, kad mūsų žemėtvarkos planams bus gražintas teritorijų planavimo dokumentų statusas. Kreipiuosi į Jus ragindamas organizuoti, kad kuo daugiau Jūsų pažįstamų sodininkų pasirašytų mūsų teiktą peticiją. Siūlykite pasirašiusiems persiusti peticijos nuorodą pažįstamiems.

Tik bendromis pastangomis surinkę daugumą pritariančių parašų, galime tikėtis mums visiems reikalingų sprendimų. Peticijos nuoroda:

http://peticijos.lt/visos/71977

Kauno susivienijimo „Sodai” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas

Kambarinių gėlių priežiūrai

Puikus papildas kambarinių gėlių žemei,- tai kavos nuosėdos. Išgėrę kavą, likusius tirščius sumaišote su vazoninių gėlių žeme. Žemė taps puresnė ir lengvesnė, padidės žemės rūgštingumas, pagerės deguonies įsisavinimas.

Pelenuose randama kalio, fosforo, magnio, kalcio, geležies, cinko. Kalį ir fosforą iš pelenų lengviau įsisavina augalai tai efektyvi trąša gėlėms.

Patartina pelenus sumaišyti su žeme kai persodinami augalai. Taip pat galima pasigaminti pelenų tirpalo gėlėms. Šiam tikslui 1 valgomą šaukštą pelenų supilam į 1 litrą vandens.

Gėlių laistymui galime naudoti ir nupilta vandenį kuriuo plovėm kruopas (ryžių, grikių ir kt.) Šis vanduo taip pat turi magnio, fosforo, geležies.

Puikias trąšas galime pasidaryti iš citrusinių vaisių žievelių. Žieveles reikia susmulkinti ir užpildyti maždaug trečdalį litrinio indo, užpilti verdančiu vandeniu ir po paros laiko nusunkiame. Gauta tirpalą papildome iki litro švariu vandeniu ir laistome kambarines gėles.

Ruošiant tirpalą iš bananų žievelių. Žieveles susmulkinam, užpildom puse vieno lito talpos indą, užpilam švariu vandeniu. Po paros nusunkiame, dapilame vandens ir laistome gėles. Taip pat džiovintas ir susmulkintas bananų žieveles galima sumaišyti su žemėmis persodinant augalus.

Kaip paruošti avietes žiemai?

Nuo kiekvieno krūmo pašalinam sausas ir plonas jaunas ataugas. Turi likti tik stiprios, stambios šakos. Jas sutrumpiname apie 20 cm, atstumai tarp kelmų turi būti apie 60cm.

Pašalinam dar likusius lapus (nepažeisti pumpurų). Stiebus prilenkiam prie žemės ir pritvirtiname (taip, kad žiemą jas uždegtų sniegas). Galima pridengti 20 – 25cm storio šiaudu sluoksniu