Š.m. gruodžio 19 dieną gautas signalas, kad pakilęs vanduo viršutiniame tvenkinyje gresia sulaužyti užtvanką tarp tvenkinių. Nuvykus į vietą, vanduo jau siekė pylimo viršų ir mažais upeliais tekėjo į žemesnį tvenkinį. Skubiai mėginom stabilizuoti susidariusią padėtį, pastatę du galingus vandens siurblius, kurie per valandą perkeldavo apie 200m3 vandens. Siurbliai dirbo tik šviesiuoju paros metu, bet tai įgalino sumažinti tvenkinio lygį maždaug 0,5m. Per naktį vandens lygis atsistatydavo. Sekančią dieną sumontavom papildomai dar 110mm plastmasinį vamzdį, kuris dirbo kaip jungtis tarp skirtingo aukščio indų, bet visą parą. Trečiadienį prisiprašėm kanalizacinių vamzdžių plovėjų pagalbos. Dėl pažliugusio grunto, mašina galėjo privažiuoti tik apie 80 metrų atstumu iki tvenkinio. Priėjimas prie pralaidos vamzdžio buvo galimas tik nuo apatinio tvenkinio. Po intensyvaus dviejų valandų darbo, rezultato nebuvo, vanduo pralaida netekėjo. Tuo pat metu permontuotas plastmasinis vamzdis. Sekančia dieną buvom maloniai nustebinti, – vandens lygis tvenkinyje nukrito apie vieną metrą. Galima buvo užlipti ant perlaidos tiltelio. Rankiniu grąžtu (~6m ilgio) mėginom atlaisvinti įėjimą į pralaidos vamzdį. Sekančią dieną buvome maloniai nustebinti, vanduo kriokliu krito į atsilaisvinusį pralaidos šulinį.

Reikia tikėtis, kad užtvanką pavyko išsaugoti.

Keletą nuotraukų galima pažiūrėti atsidarius foto albumą, arba

http://judre.at.ua/sodai2016/Su_sventem.avi

http://dfiles.ru/files/jaqbm5uab

https://drive.google.com/file/d/0B0lum99mnu_zV3pvN2VpWVpxXzA/view?usp=sharing

Kartais labai norisi universalaus recepto, kaip užauginti gerą, sveiką derlių, įvertinti visus galimus faktorius augalų auginimui. Mėnulio kalendorius tarsi ir pretenduoja į tokį receptą. Ar tikrai galime remtis mėnulio kalendoriaus rekomendacijomis?

Pastovus aplinkos stebėjimas, dėsningumų suradimas,- pirmieji žingsniai moksliniams augalų fotosintezės ir biochemijos tyrimams. Žmogaus būtis betarpiškai priklausoma nuo derliaus, bet žmonės dar neturėjo pakankamai informacijos apie šiuos procesus. Natūraliomis sąlygomis žmogaus būtis susijusi su saulės ir mėnulio judėjimo ciklais. Ilgamečiai stebėjimai ne tik nustatė dėsningumus, bet ir sukūrė mitus. Mėnulio fazių kitimas buvo pastoviai ciklinis, kuris buvo siejamas ir su gamtos reiškiniais. Laiko tėkmėje, šiam reiškiniui suteikiama apibendrinta forma ir kuri pasireiškia kaip patarimai, ji gali būti skirtinga atskiruose šaltiniuose.

Sodininko ar daržininko darbai susiejami su mėnulio fazėmis teigiant, kad tai geriausiai atitinka augalu gyvybingumo ciklus. Mokslinio pagrindimo šiems teiginiams iki šiol nėra.

Pirmoje mėnulio fazėje (kai mėnulis jaunas) rekomenduojami darbai susiję su augalų šaknine sistema. Šaknų įsisavintos maistingos medžiagos perduodamos į augalo stiebą. Tai tarsi mėnulio pavasaris kai augai atgyja, vystosi, tvirtėja. Mėnuliui esant šioje fazėje geriausiai atlikti augalų sodinimą, persodinimą, laistymą, tręšimą.

Antroje mėnulio fazėje labiausiai vystosi atžeminė augalo dalis. Tinkamas laikas skiepijimui, sėjai, tręšimui purškimu, kaupimui. Šiame periode maksimaliai prisipildo maistingom medžiagomis augalų pumpurai ir vaisiai.

Esant pirmai ir antrai mėnulio fazei augalai sunaudoja didesnius vandens kiekius, dėl to rekomenduojamas papildomas augalų laistymas.

Esant trečiai ir ketvirtai mėnulio fazei, augaluose sukauptos sultys teka iš viršžeminės augalo dalies į šaknis.

Šiuo laikotarpiu geriausiai sodinti šakniavaisinius, laiškinius augalus, taip pat šių augalų derliaus surinkimui, tręšimui. Šiame laikotarpyje nukasti augalai tinka ilgam saugojimui.

Esant mėnuliui ketvirtoje fazėje – augalų aktyvumas sulėtėja, tarsi ateina ramybės periodas. Šiuo laikotarpiu tinka atlikti augalų retinimą, papildomą tręšimą, naikinti kenkėjus.

Mėnulio įtaka vandenynų lygiui žmonės stebėjo jau senovėje, dabar jau žinoma ir apie jo įtaką žemės paviršiui. Todėl visai pagristai galime teigti, kad mėnulis įtakoja ir augalus, tačiau mokslinio pagrindimo šiam reiškiniui nerandam. Žymiai geriau yra ištyrinėti kiti faktoriai, kurių įtaka yra apčiuopiama t.y. drėgnumas, cheminė žemės sudėtis, aplinkos temperatūra. Todėl tereikia tinkamai išnaudoti šiuos parametrus kasdieniniame darbe su augalais.

Š.m. balandžio 28d. įvyko sodininkų bendrijų pirmininkų pasitarimas dalyvaujant Kauno raj. savivaldybės atstovams, seimo nariams K.Starkevičiui, K.Bacvinkos dėl problemų susijusių su bendrijų veiklos perspektyvomis, bendrijų teritorijų įteisinimo, kelių perdavimo klausimais. Paruoštas kreipimasis Seimo pirmininkui dėl nesprendžiamų skaudulių. Skaityti http://judre.at.ua/sodai2017/registruotas20170428kreipimasis.pdf

Gamtoj tikrai pavasaris. Nors ir vėluodami, medžiai pasipuošė žiedais, žydi tulpės.

Atkuto ir sodininkai. Gera susitikti su senai nematytais kaimynais.

Sujudo ir Zapyškio seniūnija. Vykdydama Judrė

gatvės griovio dalies valymo darbus seniūnas

turėjo aiškinti teises ir pareigas vietiniai gyventojai.

Isibėgėjo ir Užtvankų gatvės dalies ties Briedžių gatve

vykdomi „melioracijos“ darbai. Nepatogumus pajuto ir

Rytų gatvės sodininkai.

Pavyko prisikalbinti ir matininkus, patikslinti Judrės gatvės koordinates, ruošiant bendro naudojimo teritorijos planą.

Dar turime sodininkų kurie pamiršo, kad turimą sklypą ir pastatus privalu prižiūrėti.

Eile metų nepavyksta suderinti ir įregistruoti daugelio sodininkų bendrijų planų. Niekaip nepajuda ir sodų bendrijose esančių kelių įregistravimas. Apie šias peripetijas galima pasiskaityti: http://judre.at.ua/A-Navickas_Tarpinstitucinis.pdf apie rekomenduojamus

sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus:http://judre.at.ua/sodai2017/2017-10-30_s.b-ist-pat..pdf

Sodininkų bendrijos „Judrė” (nuosavybės teise valdomos bendro naudojimo žemė) jau įregistravo aplinkines ribas. Judrės gatvė (kaip statinys) perduota Kauno rajono savivaldybės žinion ir ją turėtų prižiūrėti seniūnija. Jau 2016 metams jos remontui buvo skirtos lėšos, bet susiklosčius aplinkybėms, seniūnija panaudojo savo nuožiūra http://judre.at.ua/sodai2017/del_gatves_sutvarkymo.pdf

Tolimesni gatvės tvarkymo darbai nusikelia neapibrėžtam laikotarpiui. Per derybas su seniūnu buvo kalbama, kad prie darbų galėtų prisidėti ir sodininkų bendrija, kadangi ji yra pagrindinė šios gatvės naudotoja. Gautas žodinis seniūno pritarimas, bet toliau nuo kalbų niekas nepajudėjo,- seniūnija neturi lėšų. Darosi įdomu, kaip savivaldybės (jei perims šimtus kilometrų papildomų kelių sodininkų bendrijose) galės tvarkytis po 2020 metų kai mažės ES parama?

Nors už lango turėtų baltuoti sniegas, bet jo nesimato. Gamta gyvena savo ciklu. Nuslūgus švenčių erzeliui, vėl susimastom apie naujo sezono darbus. Dabar pats tinkamiausias metas numatyti šio sezono darbų eiliškumą. Tinkamai sudėliokime ką auginsime šį sezoną. Peržiūrėkime turimas sėklų atsargas, užsirašome kokių sėklų reikės įsigyti, ką naujo norėtume matyti savo sode. Susiplanuokime kur kokius augalus sode sodinsime.

Nepamirškime, kad mėnuo daro nemenką įtaką augalų gyvenime ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį:

Nepatartina dirbti sode kai mėnuo pilnatis ar delčia.

Kai mėnuo Liūto ar Vandenio ženkle,- nepatartina sodinti daiginimui ar užsiimti sėja.

Netinkamas metas sėjai kai mėnuo keičia Zodiako ženklą.

Šį mėnesį skirkime daugiau dėmesio kambarinėms gėlėms. Labiau mėgstamos auginti orchidėjos, pelargonijos, pinigų medis, begonijos, storialapis, dtacena ne tik džiugina akį, bet sukuria mikroklimatą mūsų namuose.

Š.M. sausio 12d. įvyko susivienijimas „Sodai” pirmininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:

1.Kauno susivienijimo „Sodai” ataskaita už 2017 metus.

2.Aplinkos ministerijos teikiamo Sodininkų Bendrijų įstatymo pataisų projekto svarstymas.

3.Esamų statinių sodininkų bendrijose įteisinimo problemos, įsigaliojus naujos redakcijos Statybos Techniniam Reglamentui STR 1.01.03:2017.

4.Naujai įsteigtų savivaldybių Viešosios Tvarkos skyrių funkcijos, teisės, pareigos ir galimybės jomis pasinaudoti sodininkų bendrijose.

5.Kauno susivienijimo „Sodai” pavadinimo ir su tuo susijusios naujos įstatų redakcijos tvirtinimas.

6.Buitinių atliekų tvarkymo klausimai, įvedus pastoviosios dalies rinkliavas.

Pasisakė susivienijimo pirmininkas R.Šestakauskas

Dėl ydingai vykdytos žemės reformos klaidų ir pažeidinėjimų, sodininkų bendrijų žemėtvarkos planai perkelti į kadastro žemėlapį su sunkiai suvokiamomis paklaidomis. Kadangi jie liko neregistruoti rajonų savivaldybių administruojamuose Teritorijų planavimo dokumentų registruose, antras dešimtmetis vyksta nepabaigiamas ginčas tarp sodininkų bendrijų, Aplinkos ir Žemės Ūkio ministerijų dėl jų teisinio statuso.

Po begalinių sodininkų skundų, tuometinis Aplinkos ministras V. Mazuronis 2013 m. sudarė „Tarpžinybinę darbo grupę sodininkų bendrijų aktualiems klausimams nagrinėti ir spręsti”. Šios darbo grupės siūlymų pagrindu, Seimas 2014 gruodžio 11d. priėmė eilę įstatyminių pataisų. Deja, tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Vyriausybė treti metai blokuoja šių įstatyminių pataisų vykdymą, motyvuodami, kad sodininkai kelia problemas nepagrįstai, o jų prašymai ar reikalavimai, tame tarpe ir įstatyme suformuluotos nuostatos, yra perteklinės.

Sodininkams pradėjus kelti atsakomybės klausimą, Aplinkos ministerija tendencingai suformavo darbo grupę, kuri gruodžio mėn. parengė nepalankias mums Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, anuliuojančias 2014-12-11 Seimo priimtus sprendimus ir užkertančius galimybę toliau bendrijoms pačioms formuoti savo teritorijų infrastruktūrą….

Statyba sodininkų bendrijos teritorijoje Statybos_dokumentai.pdf

Išradingumui ribų nėra, bet „talentus” kurpiančius jiems reikalingus įstatymus reikia viešinti ir tinkamai prižiūrėti. Sodininkų bendrijų prievartavimą dėl atliekų surinkimo nagrinėja Romualdas Šeštakauskas savo straipsnyje „Šiukšlių tvarkymas sodininkų bendrijose įgyvendinami baudžiaviniais metodais” .

Visa tekstą skaityti: http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6459:siuksliu-tvarkymas-sodininku-bendrijose-igyvendinami-baudziaviniais-metodais&catid=33&Itemid=141

Bėga metai, o sodininkų problemos nesikeičia. Nesikeičia ne dėl to, kad yra menkos, o dėl valdžios požiūrio į šią poilsio formą. Reikia atskirti dalį sodininkų, kurie jau faktiškai integravosi į gyvenvietes, ar priemiestines gyvenamąsias vietoves su savo bėdomis ir rūpesčiais.

Didžioji sodininkų dalis savo poilsį vis dar sieja su aktyvią veiklą sodo sklype. Susibūrę į bendrijas, stengiasi spręsti iškylančias problemas. Bendrijos reikmėms yra skirtos bendro naudojimo žemės plotai, – įrengti bendro naudojimo objektai, keliai, tvenkiniai, siurblinės ir t.t. Tik nedidelė bendrijų dalis sugebėjo įregistruoti savo bendrijų aplinkines ribas. Neregistruoja ne dėl aplaidumo, o dėl nesusikalbėjimo tarp valdžios institucijų.

Šiuo metu bendrijose sodininkus galima būtų suskirstyti į kelias kategorija. Sodininkai kurie išsipirko savo sklypus iš valstybės, sodininkai kurie naudojasi sklypu, kuris jam buvo išskirtas steigiant sodininkų bendriją, bet šiuo metu neturi sutarties su žemės savininku t.y. NŽT, apleisti sklypai kurių buvę naudotojai atsisakė, gal mirę ar išvykę o sklypų žeme disponuoja NŽT. Jei su sodininkais, kurie nuosavybės teise disponuoja žeme, dar galima teisiškai grįsti bendradarbiavimą, tai su sklypų naudotojais kurie neišsipirkę sklypų teisiniai santykiai tampa sudėtingi, o laisvi sklypai tampa galvos skausmu tiek bendrijai tiek tokių sklypų kaimynams. Tokie problematiški sklypai gali sudaryti iki 20 % visų sklypų. Sodininkų bendrija gali pašalinti apleisto sklypo naudotoją iš bendrijos narių, bet privalėtų su juo sudaryti sutartį dėl bendrai naudojamų objektų išlaikymo. O kaip tokį naudotoją prisišaukti? Per eilę metų NŽT nesugebėjo inicijuoti reikiamų teisės aktų tinkamai reglamentuojančių sodininkų bendrijų sklypų valdymo, o tai gimdo nepagarbą ne tik šiai institucijai.

Laisvi, neprižiūrimi sklypai sodininkų bendrijose turėtų būti apskaityti ir laiku realizuoti. Reikia manyti, kad dalyvauti aukcionuose norinčių atsirastų. Tinkamai sureguliuoti santykiai tarp sodininkų bendrijų ir valstybės tarnybų įgalintų geriau organizuoti sodininkų bendrijų veiklą, o tai ir gamtos apsauga, tvarkinga aplinka, pajamos į biudžetą.

ŽŪM atsakymas į mūsų paklausimą http://judre.at.ua/Sodai2018/Ministerijos_kanclere_del_zemes_sklypu.pdf

Sukonkretinom klausimą dėl sklypų:

Mūsų paklausime buvo bandoma išsiaiškinti sodininkų bendrijos ir nenaudojamų (buvę naudotojai atsisakė arba mirę ), arba naudojamų be panaudos sutarties su NŽT (neišpirktų) sklypų būklė sodininkų bendrijoje. Paminėtų sklypų valdytojai (šiuo atveju NŽT) ne tik neužtikrina sklypų priežiūros, bet ir neprisideda prie bendrijos gerbūvio palaikymo. Ruošiamas įstatymas dėl atliekų surinkimo numato įpareigoti bendrijas mokėti už paslaugas pagal sodininkų bendrijai išskirtoje teritorijoje esančius sklypus. Kaip ir iš ko turėtų būti regreso tvarka išieškomi mokesčiai aukščiau paminėtu atveju?

Tikimės ir konkretesnio atsakymo.

Jei Kauno rajono savivaldybė padidino keliariopai privačių valdų žemės mokestį, tai kokiu tikslu ir kokia dalis padidėjusių mokesčių bus naudojama sodininkų bendrijų infrastruktūros priežiūrai? Tai reglamentuota tik 2018 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. TS-147, ar ir kitais savivaldybės aktais?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsniu, Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus nuo 0,01proc. iki 4 proc.

Taip pat Savivaldybės taryba turi teisę suteikti ar nesuteikti nuolaidas žemės mokesčiui. Kiekvienais metais Taryba priima atskirą sprendimą nustatant žemės mokesčio tarifus.

Nustatant 2018 metų tarifus Savivaldybės taryba mėgėjiškų sodų paskirties žemės neišskyrė, o pagal teisės aktus šios paskirties žemė priskiriama žemės ūkio, dėl šios priežasties sodų bendrijų žemė buvo apmokestinta žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifu. 2017 m. lapkričio 16 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-398 patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2018 metams.

2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.TS-147 patvirtinti Žemės mokesčio tarifai 2019 m. 2019 m. mėgėjiškų sodų paskirties žemei vėl bus taikomas lengvatinis 0,06 proc. tarifas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsniu, Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus nuo 0,01proc. iki 4 proc.

Taip pat Savivaldybės taryba turi teisę suteikti ar nesuteikti nuolaidas žemės mokesčiui. Kiekvienais metais Taryba priima atskirą sprendimą nustatant žemės mokesčio tarifus.

2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.TS-147 patvirtinti Žemės mokesčio tarifai 2019 m. 2019 m. mėgėjiškų sodų paskirties žemei vėl bus taikomas lengvatinis 0,06 proc. tarifas.

Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja

Dalia Kupratienė

Tel. 8-650-27833