naujienos

Seimas sugrąžino galimybę skirti 1,2 proc. GPM sodo bendrijoms

Posted on by Rasa N

Seimas sugrąžino galimybę 1,2 proc. GPM skirti mokykloms ir religinėms bendrijoms

2026 m. balandžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė grąžinti galimybę gyventojams skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą religinėms bendruomenėms, bendrijos ir religiniai centrams, valstybinėms ir savivaldybių mokykloms. Už naujas įstatymo pataisas (projektas Nr. XVP-110(2) balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 5 parlamentarai.

Pasak iniciatyvos rengėjo Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus, švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto lėšų, todėl svarbu išsaugoti galimybę bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo.

„Papildomas finansavimas yra būtinas siekiant užtikrinti religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos tęstinumą, kulto pastatų išlaikymą, religinių apeigų prieinamumą tikintiems Lietuvos gyventojams, o tuo pačiu ir tikinčiųjų naudojimąsi konstitucine teise į religijos laisvę“, – pažymi parlamentaras A. Radvilavičius.

Priimtomis pataisomis taip pat sudaryta galimybė skirti paramą daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams, sodininkų bendrijoms.

„Pagrindinis argumentas, kad tai tikrai neapriboja galimybės NVO gauti paramą, bet suteikia galimybę gyventojui rinktis, kam skirti savo paramą, o bendrijos savo veiklos pobūdžiu yra artimos nevyriausybinėms organizacijoms, kaimo bendruomenėms. Jos organizuoja įvairius renginius savo gyventojams, aktyviai stiprina bendruomeniškumą, telkia gyventojus bendrai veiklai, taip pat prižiūri viešąją infrastruktūrą, kuri dažnai yra įrengta valstybinėje žemėje – rūpinasi kiemais, takais, želdynais, apšvietimu, vaikų žaidimų aikštelėmis ir panašiai“, – anksčiau argumentavo pasiūlymo iniciatorė Seimo narė Violeta Turauskaitė.

Šiuo metu 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalies paramos gavėjais gali būti tik nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, ir profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.

Seimo priimtos pataisos įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. rimas.rudaitis@lrs.lt

Skaityti toliau →
naujienos

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Posted on by Rasa N

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-996

Vilnius

(Žin., 2004, Nr. 4-40; 2008, Nr. 135-5231)

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Už sodininkų bendrijos vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimą apmoka sodininkų bendrija, jeigu savivaldybės administracijos ir sodininkų bendrijos susitarimu nenustatyta kitaip.”
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;
2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;
3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.”
3. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.”
4. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mėgėjiško sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.”
5. Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Pastatai gali būti statomi, jeigu neviršijami šie rodikliai:
1) sklypo užstatymo didžiausias tankumas – 30 proc.;
2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;
3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 6 m;
4) priklausinio (pastato), priskiriamo nesudėtingiems statiniams, didžiausias aukštis – 5 m.”
6. Papildyti 6 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype.”
7. Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti rodikliai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu yra patvirtinti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai.”
8. Buvusias 6 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2010 m. spalio
1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

Skaityti toliau →
naujienos

Konferencijoje apsilankius

Posted on by Rasa N

Balandžio 26 dieną Kauno raj. Savivaldybės salėje įvyko sodininkų susivienijimo „Kauno sodai“ konferencija. Vaizdžiai ir išraiškingai esamą situaciją apibūdino susivienijimo pirmininkas R.Šeštakavičius. Aptarė susidariusias problemos nuolatinai gyvenantiems soduose, „amžiaus problemą“ su žemėtvarkos planais, kritiškai įvertino Valstybinės Darbo inspekcijos raštą – anketą apie įdarbintus asmenis, kylančias problemas dėl elektroninio parašo („Sodros“ iniciatyva). Alius Grumbinas šio susivienijimo valdybos narys pasisakė dėl sodų generalinių planų, teritorijų planavimo dokumentų registravimo. ŽŪM atstovas Vytautas Paršeliūnas paaiškino, kad sodininkų bendrijų planai priskiriami vietiniams teritorijų planavimo dokumentams. Seimo narys Rokas Žilinskas įspėjo, kad ruošiami dokumentai dėl vandentvarkos. Rajono savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus atstovas Egidijus Katilius dėl naujai steigiamo Komunalinių paslaugų centro ir naujai numatomų mokesčių už atliekų surinkimą.

Kadangi šio centro direktorius Petras Čigis nesugebėjo paaiškinti šio centro funkcijų ir jo tikslingumo, tai toliau šis klausimas bus aptariamas ir koreguojamas su rajono savivaldybe. Skolų išieškojimo departamento atstovas Jonas Zabulionis trumpai apžvelgė savo pristatomos firmos komercinius pasiūlimus, dažniausiai pasitaikančias klaidas tvarkant bendrijų dokumentaciją.

Konferencijoje apsilankė kandidatai į LR prezidentus Naglis Puteikis ir Artūras Paulauskas su kolega R.Paliuku (aplinkos apsaugos komiteto narys). R.Paliukas savo pasisakyme akcentavo ruošiamo sodininkų įstatymo rengimo eigą ir problemas, pakvietė iki gegužės 05 dienos pateikti savo pastabas ir pasiūlimus. A. Paulauskas akcentavo, kad yra pakankamai gerų įstatymų, bet jie neturi finansinio pagrindo jų realizavimui. N.Puteikis savo pasisakyme akcentavo, kad naujų rinkliavų atsiradimas yra siejamas su naujų etatų atsiradimų ir politinių partijų piktnaudžiavimo savo padėtimi.

Skaityti toliau →