Jei problemą galima išspręsti už pinigus, – tai ne problema, o išlaidos.

Dievas davė žmogui dvi ausis ir vieną burną, kad mažiau kalbėtų, o daugiau klausytų.

Kai sena pana išteka, – ji tampa jauna žmona.

Iš tolo visi žmonės geri.

Galimai kiaušiniai protingesni už vištą, bet jie greitai genda.

Prasta žmona blogiau už lietų, lietus verčia būti namuose, o žmona varo iš namų.

Jei gyvenimas negerėja, – pakentėk, jis tikrai pablogės.

Kokia saldi bebūtų meilė, iš jos kompoto neišvirsi.

Kai nėra ką veikti, – pradedami grandioziniai projektai.

Pesimistas iš dviejų blogybių pasirinko abi.

Visi skundžiasi pinigų trukumu, o proto niekas.

Sendamas žmogus mato blogiau, bet daugiau.

Karas dėl teisės sodininkų bendrijoms turėti savo teritorijos planavimo dokumentą ir juo vadovaujantis tvarkyti savo aplinką ir santykius.

Skaityti:

http://judre.at.ua/sodai2016/straipsnis-del-tpdr.pdf

http://judre.at.ua/sodai2016/gaizeneliu_laiskas.pdf

http://judre.at.ua/sodai2016/Ant-Nesteckiui.pdf

Kol kas vyksta karas dėl sodininkų bendrijų žemėtvarkos planų teisinio statuso. Vasario ir kovo mėn. vykę Seime Tarpinstituciniai sodininkų bendrijų žemėtvarkos problemų svarstymai teikia vilčių, kad mūsų žemėtvarkos planams bus gražintas teritorijų planavimo dokumentų statusas. Kreipiuosi į Jus ragindamas organizuoti, kad kuo daugiau Jūsų pažįstamų sodininkų pasirašytų mūsų teiktą peticiją. Siūlykite pasirašiusiems persiusti peticijos nuorodą pažįstamiems.

Tik bendromis pastangomis surinkę daugumą pritariančių parašų, galime tikėtis mums visiems reikalingų sprendimų. Peticijos nuoroda:

http://peticijos.lt/visos/71977

Kauno susivienijimo „Sodai” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas

Puikus papildas kambarinių gėlių žemei,- tai kavos nuosėdos. Išgėrę kavą, likusius tirščius sumaišote su vazoninių gėlių žeme. Žemė taps puresnė ir lengvesnė, padidės žemės rūgštingumas, pagerės deguonies įsisavinimas.

Pelenuose randama kalio, fosforo, magnio, kalcio, geležies, cinko. Kalį ir fosforą iš pelenų lengviau įsisavina augalai tai efektyvi trąša gėlėms.

Patartina pelenus sumaišyti su žeme kai persodinami augalai. Taip pat galima pasigaminti pelenų tirpalo gėlėms. Šiam tikslui 1 valgomą šaukštą pelenų supilam į 1 litrą vandens.

Gėlių laistymui galime naudoti ir nupilta vandenį kuriuo plovėm kruopas (ryžių, grikių ir kt.) Šis vanduo taip pat turi magnio, fosforo, geležies.

Puikias trąšas galime pasidaryti iš citrusinių vaisių žievelių. Žieveles reikia susmulkinti ir užpildyti maždaug trečdalį litrinio indo, užpilti verdančiu vandeniu ir po paros laiko nusunkiame. Gauta tirpalą papildome iki litro švariu vandeniu ir laistome kambarines gėles.

Ruošiant tirpalą iš bananų žievelių. Žieveles susmulkinam, užpildom puse vieno lito talpos indą, užpilam švariu vandeniu. Po paros nusunkiame, dapilame vandens ir laistome gėles. Taip pat džiovintas ir susmulkintas bananų žieveles galima sumaišyti su žemėmis persodinant augalus.

Nuo kiekvieno krūmo pašalinam sausas ir plonas jaunas ataugas. Turi likti tik stiprios, stambios šakos. Jas sutrumpiname apie 20 cm, atstumai tarp kelmų turi būti apie 60cm.

Pašalinam dar likusius lapus (nepažeisti pumpurų). Stiebus prilenkiam prie žemės ir pritvirtiname (taip, kad žiemą jas uždegtų sniegas). Galima pridengti 20 – 25cm storio šiaudu sluoksniu

Namas 1

Originaliame name, suprojektuoto kompanijos BLUE FOREST patogiai gali įsikurti keturi žmonės. Jame yra miegamos vietos, svetainė, virtuvė ir vonia. Pagrindiniai matmenys – 8,3 x 6 metrų.

Namas 4

Šio namo statybai pakanka 7,5 x 7,5 m ploto. Vidinių patalpų plotas – 92m2

Namas 5

Šio medinio 18m2 namo statyba architektui Macy Miller kainavo 11tūkstančių dolerių. Pamatams panaudota seno kemperio rėmas.

Namas 6

Jei sode lankotės tik vasaros metu, jums gali tikti ir dizainerio Vina Lustado iš Kalifornijos transportuojamas namelis.

Namas 7

Tai kūrinys amerikietės architektės Megan Lea . Tai ekologiškas namas iš senu svirno lentų.

Š.M. rugsėjo 16 dieną įvyko susivienijimo „Kauno sodai” sodininkų pirmininkų ir matininkų pasitarimas. Priimtas dokumentas:

/sodai2016/Rezoliucija_2016_09_23docx.pdf

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas išsakė sodininkų problemas vykdant žemės reformą tinklapyje laisvaslaikrastis.lt

Žemės reformos metu sodininkų bendrijose, formuojant ir įteisinant privatizuojamus žemės sklypus, padarytos esminės žemėtvarkos klaidos dėl neatsakingai organizuoto proceso. Įvairiuose Lietuvos rajonuose, o kartais ir tame pačiame rajone, žemėtvarkos tarnybos privatizacijos vykdymui leido rengti ir derino sodininkų bendrijų žemėtvarkos planus geodezinių matavimų pagrindu, tačiau skirtingose koordinačių sistemose. Kai kuriuose rajonuose privatizacija vykdyta net neparengus jokių planų. Priėmus Teritorijų planavimo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus, patvirtinus Kadastro nuostatus ir vykdant šių ir kitų teisės aktų begalinį koregavimą, nesant aiškaus plano ar tikslo kaip sistemingai spręsti reformos klaidų taisymą, skubos tvarka buvo suformuotas ydingas Kadastro žemėlapis naujoje LKS-94 koordinačių sistemoje, neatitinkantis realios situacijos vietovėje. Tokio proceso pasekmės ypač skaudžios sodininkų bendrijoms, kurių kompaktiškoje teritorijoje sukoncentruotas labai didelis privatizuotų sklypelių skaičius.

Visą tekstą skaityti:

/sodai2016/ketveriu_metu_kadencija_vainikuota.docx

1.Kai pašąla, atsivežti mėšlo ir jį susluoksniuoti su šiaudais – komposto pagerinimui.

2.Šiuo metu daug kenkėjų, ypač graužikų ieško prieglobsčio. Jiems naikinti yra įvairių būdų:

Pelės nuodijamos, gaudomos spąstais.

Kurkliai ir kiti kenkėjai viliojami mėšlo krūvelėmis. Prieš šalčius pamėtoma mėšlo, o kai gerokai pašąla – jis išsklaidomas.

3.Jei dar neaprišti medeliai – paskubėkime. Juos galima aprišti eglišakėmis, apsukant laikraščiais ar impregnuotais bukletais. Šie atsparesni vandeniui, ne taip greitai ištirpsta. Medžių šaknis uždengti mėšlu ar durpėmis.

4.Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti vaisius ir daržoves. Todėl dažniau užsukime į rūsius, kur laikomi obuoliai. Išrenkami apgedę, supuvę. Vėliau genda mažiau.

5.Naujai pasodintas svogūnines ir jautresnes daugiametes gėles pamulčiuoti durpėmis ir užmesti eglių šakomis.

6.Vijoklinės rožės paguldomos, apačioje padedama eglišakių ar kelis lentgalius. Iš viršaus pridengiama eglišakėm ir plėvele, sutvirtinama špagatu. Galus paliekam laisvus – kad vėdintųsi.

7.Lapkričio pabaigoje dar kartą peržiūrimos ir atrenkamos chrizantemos. Laikyti jas 4–80C. Galima ir vėsiuose rūsiuose

Menkai išplitęs, mūsų kraštuose, bet populiarus Kinijoje, Japonijoje dekoratyvinis, uodantis gerą derlių krūminis augalas,- Žilakrūmis (Elaeagnus multiflora). Užaugęs krūmas gali siekti 1,5 metro aukščio. Žydi birželio mėnesį švelniais rūžavais žiedais. Saldžiarūgščiai vaisiai ant ilgo kotelio, turi pailgą formą. Vaisiai prinoksta per ilgesnį periodą,- nuo liepos mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Suaugę krūmai gana atsparūs šalčiui.

Sodinamas gerai apšviestoje ir pakankamai drėgnoje vietoje 2,5 – 3 m krūmas nuo krūmo atstumu. Paruošiam maždaug 1,2m. diametro ir 50 – 60 cm gylio duobę. Duobės dugną užpildom stambiais akmenukais drenažui ir užpildome sumaišę juodžemį su kompostu. Sodinuką įgylinam iki 5-8 cm, gausiai palaistome, paviršių mulčiuojame. Po metų reikia papildomai patręšti: 10kg komposto sumaišome su 100-150g medžio anglies ir dadedam apie 30g superfosfato (vienam krūmui). Vasaros bėgyje papildomai galima laistyti atskiestomis organinėmis trąšomis. Šaknų sistema vystosi apie 20cm gylyje. Žiemos laikotarpyje rekomenduotina pridengti eglišakėmis.

Sulaukėme žiemos. Pats laikas pasirūpinti kambarinėmis gėlėmis. Augalams irgi reikalingas ramybės periodas. Tokius augalus pernešame į vėsią vietą, laistome 1 – 2 kartus per mėnesį. Labai sutrumpėjus dienoms, vazonėlius su gėlėmis statykime ant palangių (geriau į pietinę pusę). Užėjus didesniems šalčiams vazonėlius atitraukime nuo langų.