Bėga metai, o sodininkų problemos nesikeičia. Nesikeičia ne dėl to, kad yra menkos, o dėl valdžios požiūrio į šią poilsio formą. Reikia atskirti dalį sodininkų, kurie jau faktiškai integravosi į gyvenvietes, ar priemiestines gyvenamąsias vietoves su savo bėdomis ir rūpesčiais.
Didžioji sodininkų dalis savo poilsį vis dar sieja su aktyvią veiklą sodo sklype. Susibūrę į bendrijas, stengiasi spręsti iškylančias problemas. Bendrijos reikmėms yra skirtos bendro naudojimo žemės plotai, – įrengti bendro naudojimo objektai, keliai, tvenkiniai, siurblinės ir t.t. Tik nedidelė bendrijų dalis sugebėjo įregistruoti savo bendrijų aplinkines ribas. Neregistruoja ne dėl aplaidumo, o dėl nesusikalbėjimo tarp valdžios institucijų.
Šiuo metu bendrijose sodininkus galima būtų suskirstyti į kelias kategorija. Sodininkai kurie išsipirko savo sklypus iš valstybės, sodininkai kurie naudojasi sklypu, kuris jam buvo išskirtas steigiant sodininkų bendriją, bet šiuo metu neturi sutarties su žemės savininku t.y. NŽT, apleisti sklypai kurių buvę naudotojai atsisakė, gal mirę ar išvykę o sklypų žeme disponuoja NŽT. Jei su sodininkais, kurie nuosavybės teise disponuoja žeme, dar galima teisiškai grįsti bendradarbiavimą, tai su sklypų naudotojais kurie neišsipirkę sklypų teisiniai santykiai tampa sudėtingi, o laisvi sklypai tampa galvos skausmu tiek bendrijai tiek tokių sklypų kaimynams. Tokie problematiški sklypai gali sudaryti iki 20 % visų sklypų. Sodininkų bendrija gali pašalinti apleisto sklypo naudotoją iš bendrijos narių, bet privalėtų su juo sudaryti sutartį dėl bendrai naudojamų objektų išlaikymo. O kaip tokį naudotoją prisišaukti? Per eilę metų NŽT nesugebėjo inicijuoti reikiamų teisės aktų tinkamai reglamentuojančių sodininkų bendrijų sklypų valdymo, o tai gimdo nepagarbą ne tik šiai institucijai.
Laisvi, neprižiūrimi sklypai sodininkų bendrijose turėtų būti apskaityti ir laiku realizuoti. Reikia manyti, kad dalyvauti aukcionuose norinčių atsirastų. Tinkamai sureguliuoti santykiai tarp sodininkų bendrijų ir valstybės tarnybų įgalintų geriau organizuoti sodininkų bendrijų veiklą, o tai ir gamtos apsauga, tvarkinga aplinka, pajamos į biudžetą.
ŽŪM atsakymas į mūsų paklausimą http://judre.at.ua/Sodai2018/Ministerijos_kanclere_del_zemes_sklypu.pdf
Sukonkretinom klausimą dėl sklypų:
Mūsų paklausime buvo bandoma išsiaiškinti sodininkų bendrijos ir nenaudojamų (buvę naudotojai atsisakė arba mirę ), arba naudojamų be panaudos sutarties su NŽT (neišpirktų) sklypų būklė sodininkų bendrijoje. Paminėtų sklypų valdytojai (šiuo atveju NŽT) ne tik neužtikrina sklypų priežiūros, bet ir neprisideda prie bendrijos gerbūvio palaikymo. Ruošiamas įstatymas dėl atliekų surinkimo numato įpareigoti bendrijas mokėti už paslaugas pagal sodininkų bendrijai išskirtoje teritorijoje esančius sklypus. Kaip ir iš ko turėtų būti regreso tvarka išieškomi mokesčiai aukščiau paminėtu atveju?
Tikimės ir konkretesnio atsakymo.