II. MĖGĖJIŠKO SODO TERITORIJOS IR SODŲ SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS

1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės teise valdomų sklypų ir bendro naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkys­tei plėtoti, kolektyviniams sodams steigti arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendri­jos teritorijos žemėtvarkos projektą. Bendro naudojimo žemę bendrija gali nuomoti ar išpirkti iš valstybės.

2. Laikantis Žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.

3. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Sodo sklype statiniai statomi ar rekonstruojami laikantis Sodininkų bendrijų įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodi­ninkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra, o sodinami laikantis Sodų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyno sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojome teritorija – esant s/b valdymo organo sutikimui.

7. Mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas specialiųjų tarnybų darbuotojai.

8. Vidaus tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje nustato bendrijos vidaus tvarkos taisyk­lės.

9. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų ben­dromis lėšomis ar bendromis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai – bendro naudojimo žemė su bendro naudojome pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, vandens telkiniai, aikštelės); bendroji inžinierinė įranga – vandentiekio, rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, vandens bokštas, keliai, vamz­dynai, elektros skydai, siurblinė su įranga ir kita bendrojo naudojimo inžinierinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijoje bei patalpose ar konstrukci­jose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos sodo terito­rijos inžinierinės techninės įrangos veikimu.

10. Asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais są­lygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

11. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nu­statytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai ne­reguliuoti, nekeisti, neremontuoti sodo teritorijos bendrosios inžinierinės įrangos, ben­drųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

12. Sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

13. Sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai prieš 10 dienų raštu ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.

14. Žemės įstatymo nustatyta tvarka žemės ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis mėgėjiško sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama veikla neatitinka mėgėjiškos sodininkystės tikslų.

III. BENDRIJOS VALDYMAS

1. Bendrijos organai yra:

1.1 bendrijos narių susirinkimas;

1.2 bendrijos valdyba iš 4 asmenų;

2. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą.

3. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

3.1 keisti bendrijos įstatus;

3.2 iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti valdybos pirmininką;

3.3 nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su juo su­ sijusius įgaliojimus valdymo organui, sutarčių su mėgėjiško sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas;

3.4 tvirtinti bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstru­kcijos) ar modernizavimo metinį ar ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimas įgyvendinti kaupimo tvarką;

3.5 vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizoriaus išvadas;

3.6 spręsti naujų narių priėmimo į bendriją, narių skatinimo, drausminimo ir šalinimo iš bendrijos klausimus;

3.7 nustatyti ir tvirtinti bendrijos vidaus tvarkos taisykles;

3.8 spręsti klausimus dėl bendrijos stojimo j susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš jų;

3.9 priimti sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąly­gas;

3.10 priimti sprendimą pertvarkyti bendriją;

3.11 priimti sprendimą likviduoti bendriją, atšaukti bendrijos likvidavimą, taip pat rinkti ir atšaukti bendrijos likvidatorių išskyrus Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytas išimtis;

3.12 spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstaty­mo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus;

3.13 iš bendrijos narių trejų metų laikotarpiui rinkti revizorių.

4. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

5. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinki­me narių balsų dauguma.

6. Sprendimas dėl nario pašalinimo iš bendrijos, sprendimai dėl bendrijos reorgani­zavimo, pertvarkymo, likvidavimo jo atšaukimo priimami kvalifikuota balsų dauguma 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

7. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems nariams klausimais, dėl kurių nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos na­rių.

8. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Balsavimo biuletenis įdedamas į voką ir užklijuojamas ir atiduodamas susirin­kimo pirmininkui, kuris atplėšiamas balsavimo metu.

9. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdybos pirmininkas bei 1/10 bendrijos narių, (valdyba).

10. Susirinkimo šaukimo iniciatoriai sodo bendrijos valdybos pirmininkui pateikia paraišką, kur nurodo susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus, pasiūlymus, projektus, susirinkimo vietą, datą ir laiką. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.

11. Eilinis bendrijos narių susirinkimas šaukiamas kasmet. Apie sprendimą sušaukti narių susirinkimą nariams pranešama dienraštyje „Kauno diena” ne vėliau kaip prieš dvi savaites, nurodant vietą ir laiką, susirinkimo darbotvarkę. Kiekvienas bendrijos narių susirinkimas išsirenka susirinkimo pirmininką ir sekretorių.

12. Bendrijos narių susirinkime teisėtai dalyvaujantis nariai registruojami pasirašyti­nai susirinkimo dalyvių sąraše. Asmuo nesantis bendrijos nariu turi pateikti dokumentą, patvirtinanti jo teisę balsuoti susirinkime. Narių registracijos sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, jau balsavę raštu.

14. Bendrijos narių susirinkimas sprendimus gali priimti ir laikomas įvykusiu, kai ja­me dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra susirinkimas laikomas neįvykusiu ir šaukiamas pakartotinis narių susirinkimas ta pačia darbot­varke. Sprendimai pakartotiname susirinkime priimami susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma.

15. Bendrijos susirinkimai protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmi­ninkas ir sekretorius. Kartu protokolą gali pasirašyti ir bendrijos narių susirinkimo įgalioti asmenys. Protokolas surašomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Prie protokolo pridedama dalyvavusių narių registracijos sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, dokumentai, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą.

16. Bendrijos valdybos pirmininką iš bendrijos narių renka 3 metams narių susirinkimas. Valdymo organo narių kadencijų skaičius neribojamas.

17. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaitą.

18. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius.

19. Mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

20. Bendrijos valdymo organas:

20.1 organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų;

20.2 įgyvendina bendrijos objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaiki planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos susirinkimui;

20.3 tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;

20.4 Sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais ir narių prašymu pateikia informaciją ir dokumentus bendrijos narių susirinkimui;

20.5 bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų registrui;

20.6 teikia bendrijos nariams reikalinga informaciją;

20.7 atlieka kitas Sodininkų bendrijų įstatyme ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat bendrijos įstatų nustatytas pareigas.

21. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per mėnesį pateikia atsakymą.

22. Bendrijos veiklą kontroliuoja ir tikrina revizorius.

23. Revizorius bendrijos susirinkime pateikia savo išvadas.

24. Jei prašo 1/4 bendrijos narių revizorius atlieka neeilinį patikrinimą ir išvadas pateikia bendrijos narių susirinkimui.

25. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas.

26. Revizorius renkamas trejų metų laikotarpiui.

Gyvenimas tarp miesto ir kaimo. Taip būtų galima apibūdinti daugumos sodininkų gyvenimą. Pusę metų – daugiau ar mažiau pluša šešiuose aruose, kitą pusę – gyvena/vegetuoja „ant asfalto”.

Daugumos iš pusės milijono sodininkų ir jų šeimų narių iš esmės nepasikeis. Bent jau artimiausioje perspektyvoje. Jie ir toliau pusę metų gyvens pusiau kaime, o kitą – skaičiuodami laiką savo daugiabučiuose iki kito šilto sezono.

Pakeisti savo gyvenimo būdą iš esmės ir visam laikui apsigyventi kolektyvinio sodo 6 aruose pastatytame name ryžtasi nedaugelis.

Tiesa, į šį milžinišką sąrašą nederėtų įtraukti tų nedaugelių pensininkų – pasiryžėlių, kurie nusprendė: trūks – plyš gyvensiu/gyvensime sodo namelyje. Nors ir reikės šildytis tik krosnimi, malkas jai tampant iš artimiausio miškelio.

O praustis – bet kokioje didesnėje talpoje krosnyje pašildytu vandeniu. Tokį ar panašų gyvenimo būdą pasirinko (dažniausiai ne savo noru, o verčiami aplinkybių) jų atžalos, sukūrusios šeimas ir dėl elementariausio gyvenamojo ploto stokos išėjusios gyventi į tą kolektyvinio sodo sklypelį.

Tiksliau, namelį. Didžioji dauguma gi iš tos šimtus tūkstančių (Lietuvoje sodininkų mėgėjų daugiau, nei žvejų mėgėjų, nors šiaip pastarųjų armija pirmauja viso pasaulio šalyse) ir toliau dalins savo gyvenimą į minėtas dvi dalis. Ir praeitos valdžios palikimas (prakeikimas?) lydės juos iki gyvenimo galo.

Juk visų civilizuotų pasaulio šalių bent kiek geriau uždirbantys piliečiai gyvena visai kitą gyvenimo būdą: dirba – miestuose, o gyvena – priemiesčiuose. Mūsų gi nemaža miestiečių dalis ir toliau kaip triušiai laksto aplink tris objektus: butas, sodas, garažas. Suvienyti tai į viena, kaip jau minėjau, pavyko ar pavyksta nedaugeliui. O koks tiesiausias į tai kelias?

Butas mainomas į sodą

Be abejo, tokiais mainais niekas neužsiima. Butas – parduodamas, o už gautus pinigus ir statomas gyvenamasis namas paprastai jau turimame tame žemės sklypelyje. Tik tokiu atveju jau reikia derinti tėvų bei senelių interesus. Mat pastarieji tai nori, tai nenori gyventi kartu, nupirkti jiems atskirą butelį jau nelabai ir išeina – namo statyba, pasirodo, yra ne tokia jau ir pigi. Minėta buto transformacija į namą sode įvyksta greitai, jei antrosios kartos nevaržo senelių norai, o sodas yra pakankamai arti miesto.

Aišku, skaičiuojami bei įvertinami ir kiti faktoriai: kokie keliai, jų kokybė, atstumas iki sutuoktinių darboviečių, galės važinėti vienu automobiliu ar prireiks ir antro; kaip arti sodo yra visi socialinės paskirties objektai – vaikų darželis, mokykla, parduotuvė, poliklinika. Ir, aišku, labai svarbu: o kiek gi kainuos namo šildymas? Be abejo, tai priklausys nuo jo sienų varžos, langų kokybės ir bendros darbų kokybės.

Tačiau tokio būsto savininkas turi prieš butų daugiabučiuose gyventojus nenuginčijamą pranašumą: jis moka tik už sunaudotą energiją (dujas ar elektrą). O jei šildomasi tik krosnimi, o vandenį dušui bei virtuvės maišytuvui taipogi šildo taip vadinama „kolonėlė”, o malkos – iš artimiausio miško, tokiems gyventojams kuras apskritai nekainuoja. Tad jei visų įvertintų teigiamų faktorių suma nulemia neigiamus, tuomet paprastai ir apsisprendžiama tokiai transformacijai.

Tuomet jau seka veiksmai: savivaldybėje imamas derinti namo projektas, per tą laiką parduodamas butas ir pradedamos statybos. Visas procesas užtrunka metus – kitus. Tai – tik pačio namo statyba. Be abejo, viso gerbūvio tvarkymo darbai užtrunka žymiai ilgiau.

Aišku, yra ir kitas kelias – imti paskolą banke, kaip užstattą užstatant butą ar tą patį žemės sklypą sode. Tačiau jau nemažai žmonių yra gerokai nudegę su paskolomis (pasirodo, reikia labai atidžiai skaityti sutartyje tai, kas atspausdinta smulkiomis raidytėmis).

O ir patys bankai dabar žymiai atidžiau žiūri, kurioje miesto dalyje yra užstatomas butas ar – kuriame miesto priemiestyje tai pačiai operacijai numatytas sodo sklypas. Priežastis paprasta: bankus domina tik likvidus turtas.

Nors apsidrausdami visi Lietuvoje veikiantys užsienio bankai įkūrė antrines įmones, kurios ir prekiauja tuo perimtu skolininkų turtu, tačiau patys bankininkai ne kartą yra pabrėžę: tai – ne jų profilis. Tad, jei viskas klostysis sėkmingai (jūs ilgam neprarasite darbo, nesusirgsite ir pan.), banko paskola bus išmokėta. Ir tuomet nuosavybės dokumentuose bus jau įrašyta: namų valdos savininkas jau nebe bankas, o jūs, šio namo savininkas.

O kaipgi gyvena tie, kurie ir nekeis gyvenimo būdo?

Sodininkų budimo iš snaudulio metas prasideda jau vasario pradžioje. Iš visų maišelių – dėžučių imamos traukti į vis ilgėjančios dienos šviesą numatomų sėti augalų sėklos. Ir jau kovą ar balandį pagal žaliuojančias palanges galima aiškiai pasakyti: šiame bute gyvena užkietėję sodininkai. Aišku, vietoje to, kad namus paversti pusiau inspektu ir augalų laistymu galutinai sugadinti lakuotus dar jugoslaviškos sekcijos ar staliuko paviršius, visa tai galima gegužę nusipirkti turguose.

Bet, visų pirma, tai skaičiuojančiam sodininkui (ir ypač – pensininkams) yra nepriimtina: visų augalų daigai yra pakankamai brangūs. Ir jei paskaičiuoti, kiek kainuos jais užsodinti šiltnamį ir kiek galima tikėtis augalininkystės produkcijos (ją pavertus pinigais rugpjūčio mėnesio kainomis), ne vienas sodininkas prie pirkdamas gerai pagalvoja.

Antras momentas: save gerbiantis sodininkas (o tokių pas mus vis dar nemažai) gana įtariai žiūri į įvairiaspalvius sėklų pakelisu parduotuvėse ir labiau pasitiki savo sėkla.

Žinoma ir patikrinta. Aišku, gal kai kurių augalų sėklas jau būtų laikas ir atnaujinti, – juk ilgainiui išsigimsta net ir geriausios veislės. Tačiau pabandykite tai paaiškinti kokiam nors pensininkui Rapolui ar senjorei Teofilei: šiedu su grąsinimais patikins, kad jų sėkla – geriausia pasaulyje. Tebūnie taip.

Kita pavasario problema sodininkams tampa transportas bei…pačių sveikata. Mat visus tuos daigus/trąšas/kompostą dar reikia atsivežti į sodo sklypelį. Tuo tikslu išsitraukiama visą žiemą garaže prastovėjusi susisiekimo priemonė ar prašoma vaikų pagalbos. O tuomet laukia visi pavasariniai darbai – nuo kasimo iki ravėjimo.

Kas juos atliks? Ne visi jau sodininkai veteranai gali darbuotis su kastuvu ar grėbliu rankose, tad geruoju ar piktuoju jiems telieka apeliuoti į vaikų bei anūkų sąžinę. Šiai prabudus, paruošta dirva ir sulaukia jai skirtų sėklų bei sodinukų.

Arūnas Marcinkevičius, „Savaitė”

2011 birželio mėn. 19 d

Svarainių cukrinukai

Svarainiai, cukrus.

Iš svarainių išimkite sėklas ir sėk­lalizdžius, vaisius supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į indą. Juos užpilkite cukrumi, pakratykite ir palikite per naktį. Ryte susidariusį sirupą nupilkite, svarainius dar kartą užpilkite cukrumi. Palaukite, kol susigers, tada išdžiovinkite ir nuimkite cukraus perteklių.

Svarainių ir cukinijų uogienė

3 kg nuvalytų cukinijų (be odos ir sėklų), 1 kg svarainių, 1,5 kg cuk­raus.

Cukinijas sutarkuokite stambia tarka. Svarainius nuplaukite, nusausinkite, išimkite sėklas ir sėklalizdžius, supjaustykite ketvirčiais. Taip paruoštus svarainius sumalkite mėsmale ar smulkintuvu. Į puodą sudėkite cukinijas, svarainius, supilkite cukrų ir išmaišykite. Palikite stovėti, kol ištirps cukrus. Uogienę virkite tol, kol cukinijų tarkiai taps peršviečiami. Karštą uogienę supilkite į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždarykite.

Svarainių marmeladas

2,5 kg prinokusių didelių svarainių, 1,5 kg cukraus, tirštiklis, vanduo.

Svarainius kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite drobiniu rankšluosčiu.

Išpjaukite vaiskočių likučius. Vaisius dėkite į puodą ir užpilkite vandeniu (kad vaisius apsemtų iki pusės). Virkite 30 minučių ant silpnos ugnies. Apvirtus svarainius atvėsinkite nuovire, tada išgriebkite, nulupkite ir perpjaukite į 4 dalis. Išpjaukite sėklalizdžius.

Svarainių odelė ir sėklalizdžiai turi tirštinančių savybių, todėl jų patariama neišmesti, o virti su minkštimu. Minkštimą pertrinkite per sietelį arba sutrinkite smulkintuvu. Puode ketvirtadalį svarainių nuoviro sumaišykite su cukrumi ir tirštikliu, o kai cukrus ištirps, sukrėskite svarainių tyrę. Viską užvirinkite ir, sumažinę ugnį, 1 minutę pavirinkite. Nuolat maišykite. Karštą marmeladą sukrėskite į sausus iškaitintus stiklainius.

Svarainių ir manų putėsiai

2 stiklinės vandens, 0,8 stiklinės svarainių sulčių, 1,5 šaukšto manų kruopų, 1 arbat. šaukštelis želatinos, 5 šaukštai cukraus, žiupsnelis citrinų rūgšties.

Į verdantį vandenį suberkite manų kruopas ir virkite, kol iš jų pasidarys tyrė. Kai ji atvės, supilkite svarainių sultis su minkštimu, suberkite cukrų ir viską gerai išplakite. Į šią masę suberkite ištirpintą želatiną ir paplakite. Viską supilkite į formą ir atšaldykite.

Š.m. sausio 5 diena pasirašyta elektros tinklo pirkimo – pardavimo sutartis su AB LESTO Sodininkų bendrijos nariai gali susipažinti personaliai pas pirmininką

Pateikiame įstatymo projekto lyginamojo varianto redakciją po svarstymo Seimo posėdyje biželio 7 dieną. Tokią projekto redakciją planuojama teikti šioje Seimo sesijoje galutiniam balsavimui.http://judre.at.ua/Projekto_lyg_var.pdf

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-996

Vilnius

(Žin., 2004, Nr. 4-40; 2008, Nr. 135-5231)

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Už sodininkų bendrijos vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimą apmoka sodininkų bendrija, jeigu savivaldybės administracijos ir sodininkų bendrijos susitarimu nenustatyta kitaip.”
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;
2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;
3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.”
3. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.”
4. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mėgėjiško sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.”
5. Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Pastatai gali būti statomi, jeigu neviršijami šie rodikliai:
1) sklypo užstatymo didžiausias tankumas – 30 proc.;
2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;
3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 6 m;
4) priklausinio (pastato), priskiriamo nesudėtingiems statiniams, didžiausias aukštis – 5 m.”
6. Papildyti 6 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype.”
7. Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti rodikliai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu yra patvirtinti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai.”
8. Buvusias 6 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2010 m. spalio
1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

Niekada neišsiskleidžiantys žiedai

Vaikštinėjant po smėlingus, sausus miškus, lankantis retuose pušynuose, aukštapelkėse, durpynuose, pamiškėse ir tyrulinėse pievose, negalima nepastebėti populiarių erikinių šeimos laukinių ir puošnių augalų – viržių. Jų būna įvairių veislių, skirtingų spalvų ir dydžių. Dekoratyvūs ne tik viržių žiedai, bet ir lapija. Ji gali būti nuo šviesiai žalios iki tamsiai pilkos spalvos

Šiliniai viržiai – labai seniai liaudies medicinoje naudojami vaistiniai augalai. Dažniausiai šių augalų preparatais gydomos įvairios inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ligos, nes žolėje yra 0,3–0,4 proc. arbutino. Viržių antpilas skatina šlapimo skyrimąsi ir turi antiseptinių savybių. Šilinių viržių žolės dedama į vaistažolių mišinius, skirtus šlapimo nelaikymui gydyti. Žydinčių ūglių antpilas taip pat turi sutraukiamųjų savybių, skatina prakaito skyrimąsi, valo organizmą, palengvina atsikosėjimą, veikia kaip švelnūs raminamieji ir sutraukia kraujagysles. Nuoviro geriama peršalus ir kosint, sergant podagra. Šilinių viržių preparatai valo organizmą, todėl jie vartojami persirgus užkrečiamosiomis ligomis, po apsinuodijimų. Iš džiovintos, o paskui išmirkytos viržių žolės gaminamas skystas tepalas, kuriuo gydomas reumatas ir artritas, o šutekliai dedami ant sumuštų vietų, išnirusių sąnarių, nušalusios odos, vočių.