II. MĖGĖJIŠKO SODO TERITORIJOS IR SODŲ SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS

1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės teise valdomų sklypų ir bendro naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkys­tei plėtoti, kolektyviniams sodams steigti arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendri­jos teritorijos žemėtvarkos projektą. Bendro naudojimo žemę bendrija gali nuomoti ar išpirkti iš valstybės.

2. Laikantis Žemės įstatymo, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei.

3. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Sodo sklype statiniai statomi ar rekonstruojami laikantis Sodininkų bendrijų įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodi­ninkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra, o sodinami laikantis Sodų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyno sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojome teritorija – esant s/b valdymo organo sutikimui.

7. Mėgėjiško sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas specialiųjų tarnybų darbuotojai.

8. Vidaus tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje nustato bendrijos vidaus tvarkos taisyk­lės.

9. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų ben­dromis lėšomis ar bendromis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai – bendro naudojimo žemė su bendro naudojome pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, vandens telkiniai, aikštelės); bendroji inžinierinė įranga – vandentiekio, rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, vandens bokštas, keliai, vamz­dynai, elektros skydai, siurblinė su įranga ir kita bendrojo naudojimo inžinierinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijoje bei patalpose ar konstrukci­jose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos sodo terito­rijos inžinierinės techninės įrangos veikimu.

10. Asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais są­lygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

11. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nu­statytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai ne­reguliuoti, nekeisti, neremontuoti sodo teritorijos bendrosios inžinierinės įrangos, ben­drųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

12. Sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

13. Sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai prieš 10 dienų raštu ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.

14. Žemės įstatymo nustatyta tvarka žemės ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis mėgėjiško sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama veikla neatitinka mėgėjiškos sodininkystės tikslų.

III. BENDRIJOS VALDYMAS

1. Bendrijos organai yra:

1.1 bendrijos narių susirinkimas;

1.2 bendrijos valdyba iš 4 asmenų;

2. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą.

3. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

3.1 keisti bendrijos įstatus;

3.2 iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti valdybos pirmininką;

3.3 nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su juo su­ sijusius įgaliojimus valdymo organui, sutarčių su mėgėjiško sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas;

3.4 tvirtinti bendrijos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstru­kcijos) ar modernizavimo metinį ar ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimas įgyvendinti kaupimo tvarką;

3.5 vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizoriaus išvadas;

3.6 spręsti naujų narių priėmimo į bendriją, narių skatinimo, drausminimo ir šalinimo iš bendrijos klausimus;

3.7 nustatyti ir tvirtinti bendrijos vidaus tvarkos taisykles;

3.8 spręsti klausimus dėl bendrijos stojimo j susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš jų;

3.9 priimti sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąly­gas;

3.10 priimti sprendimą pertvarkyti bendriją;

3.11 priimti sprendimą likviduoti bendriją, atšaukti bendrijos likvidavimą, taip pat rinkti ir atšaukti bendrijos likvidatorių išskyrus Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytas išimtis;

3.12 spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstaty­mo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus;

3.13 iš bendrijos narių trejų metų laikotarpiui rinkti revizorių.

4. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

5. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinki­me narių balsų dauguma.

6. Sprendimas dėl nario pašalinimo iš bendrijos, sprendimai dėl bendrijos reorgani­zavimo, pertvarkymo, likvidavimo jo atšaukimo priimami kvalifikuota balsų dauguma 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

7. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems nariams klausimais, dėl kurių nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos na­rių.

8. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Balsavimo biuletenis įdedamas į voką ir užklijuojamas ir atiduodamas susirin­kimo pirmininkui, kuris atplėšiamas balsavimo metu.

9. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdybos pirmininkas bei 1/10 bendrijos narių, (valdyba).

10. Susirinkimo šaukimo iniciatoriai sodo bendrijos valdybos pirmininkui pateikia paraišką, kur nurodo susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus, pasiūlymus, projektus, susirinkimo vietą, datą ir laiką. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.

11. Eilinis bendrijos narių susirinkimas šaukiamas kasmet. Apie sprendimą sušaukti narių susirinkimą nariams pranešama dienraštyje „Kauno diena” ne vėliau kaip prieš dvi savaites, nurodant vietą ir laiką, susirinkimo darbotvarkę. Kiekvienas bendrijos narių susirinkimas išsirenka susirinkimo pirmininką ir sekretorių.

12. Bendrijos narių susirinkime teisėtai dalyvaujantis nariai registruojami pasirašyti­nai susirinkimo dalyvių sąraše. Asmuo nesantis bendrijos nariu turi pateikti dokumentą, patvirtinanti jo teisę balsuoti susirinkime. Narių registracijos sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, jau balsavę raštu.

14. Bendrijos narių susirinkimas sprendimus gali priimti ir laikomas įvykusiu, kai ja­me dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra susirinkimas laikomas neįvykusiu ir šaukiamas pakartotinis narių susirinkimas ta pačia darbot­varke. Sprendimai pakartotiname susirinkime priimami susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma.

15. Bendrijos susirinkimai protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmi­ninkas ir sekretorius. Kartu protokolą gali pasirašyti ir bendrijos narių susirinkimo įgalioti asmenys. Protokolas surašomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Prie protokolo pridedama dalyvavusių narių registracijos sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, dokumentai, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą.

16. Bendrijos valdybos pirmininką iš bendrijos narių renka 3 metams narių susirinkimas. Valdymo organo narių kadencijų skaičius neribojamas.

17. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaitą.

18. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius.

19. Mėgėjiško sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

20. Bendrijos valdymo organas:

20.1 organizuoja bendrijos veiklą ir prižiūri, ar laikomasi jos įstatų;

20.2 įgyvendina bendrijos objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaiki planą, sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir ją pateikia bendrijos susirinkimui;

20.3 tvarko ir saugo bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygą, bendrijos techninius ir juridinius dokumentus;

20.4 Sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais ir narių prašymu pateikia informaciją ir dokumentus bendrijos narių susirinkimui;

20.5 bendrijos dokumentus ir duomenis pateikia juridinių asmenų registrui;

20.6 teikia bendrijos nariams reikalinga informaciją;

20.7 atlieka kitas Sodininkų bendrijų įstatyme ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat bendrijos įstatų nustatytas pareigas.

21. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per mėnesį pateikia atsakymą.

22. Bendrijos veiklą kontroliuoja ir tikrina revizorius.

23. Revizorius bendrijos susirinkime pateikia savo išvadas.

24. Jei prašo 1/4 bendrijos narių revizorius atlieka neeilinį patikrinimą ir išvadas pateikia bendrijos narių susirinkimui.

25. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas.

26. Revizorius renkamas trejų metų laikotarpiui.

Š.m. sausio 5 diena pasirašyta elektros tinklo pirkimo – pardavimo sutartis su AB LESTO Sodininkų bendrijos nariai gali susipažinti personaliai pas pirmininką

Pateikiame įstatymo projekto lyginamojo varianto redakciją po svarstymo Seimo posėdyje biželio 7 dieną. Tokią projekto redakciją planuojama teikti šioje Seimo sesijoje galutiniam balsavimui.http://judre.at.ua/Projekto_lyg_var.pdf

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-996

Vilnius

(Žin., 2004, Nr. 4-40; 2008, Nr. 135-5231)

1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Už sodininkų bendrijos vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimą apmoka sodininkų bendrija, jeigu savivaldybės administracijos ir sodininkų bendrijos susitarimu nenustatyta kitaip.”
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;
2) tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;
3) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.”
3. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Medžius ir krūmus mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.”
4. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mėgėjiško sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.”
5. Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Pastatai gali būti statomi, jeigu neviršijami šie rodikliai:
1) sklypo užstatymo didžiausias tankumas – 30 proc.;
2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;
3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 6 m;
4) priklausinio (pastato), priskiriamo nesudėtingiems statiniams, didžiausias aukštis – 5 m.”
6. Papildyti 6 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniame kaip 0,04 ha sodo sklype.”
7. Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti rodikliai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu yra patvirtinti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai.”
8. Buvusias 6 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalis, įsigalioja 2010 m. spalio
1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

Balandžio 26 dieną Kauno raj. Savivaldybės salėje įvyko sodininkų susivienijimo „Kauno sodai“ konferencija. Vaizdžiai ir išraiškingai esamą situaciją apibūdino susivienijimo pirmininkas R.Šeštakavičius. Aptarė susidariusias problemos nuolatinai gyvenantiems soduose, „amžiaus problemą“ su žemėtvarkos planais, kritiškai įvertino Valstybinės Darbo inspekcijos raštą – anketą apie įdarbintus asmenis, kylančias problemas dėl elektroninio parašo („Sodros“ iniciatyva). Alius Grumbinas šio susivienijimo valdybos narys pasisakė dėl sodų generalinių planų, teritorijų planavimo dokumentų registravimo. ŽŪM atstovas Vytautas Paršeliūnas paaiškino, kad sodininkų bendrijų planai priskiriami vietiniams teritorijų planavimo dokumentams. Seimo narys Rokas Žilinskas įspėjo, kad ruošiami dokumentai dėl vandentvarkos. Rajono savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus atstovas Egidijus Katilius dėl naujai steigiamo Komunalinių paslaugų centro ir naujai numatomų mokesčių už atliekų surinkimą.

Kadangi šio centro direktorius Petras Čigis nesugebėjo paaiškinti šio centro funkcijų ir jo tikslingumo, tai toliau šis klausimas bus aptariamas ir koreguojamas su rajono savivaldybe. Skolų išieškojimo departamento atstovas Jonas Zabulionis trumpai apžvelgė savo pristatomos firmos komercinius pasiūlimus, dažniausiai pasitaikančias klaidas tvarkant bendrijų dokumentaciją.

Konferencijoje apsilankė kandidatai į LR prezidentus Naglis Puteikis ir Artūras Paulauskas su kolega R.Paliuku (aplinkos apsaugos komiteto narys). R.Paliukas savo pasisakyme akcentavo ruošiamo sodininkų įstatymo rengimo eigą ir problemas, pakvietė iki gegužės 05 dienos pateikti savo pastabas ir pasiūlimus. A. Paulauskas akcentavo, kad yra pakankamai gerų įstatymų, bet jie neturi finansinio pagrindo jų realizavimui. N.Puteikis savo pasisakyme akcentavo, kad naujų rinkliavų atsiradimas yra siejamas su naujų etatų atsiradimų ir politinių partijų piktnaudžiavimo savo padėtimi.

http://judre.at.ua/sodai_2015/Susitikimas_su_V-Baltraitiene.pdf

Apie jovalą sodininkų bendravime su valstybinėmis institucijomis.

Skaityti http://judre.at.ua/sodai_2015/Sestakaviciaus_straipsnis.pdf

http://judre.at.ua/sodai_2015/Protokolas.pdf

Š.m. gegužės 30 dieną įvyko sodininkų bendrijų pirmininkų konferencija. Darbotvarkėje buvo numatyta:

1.Kadastrinių matavimų vykdymo sodininkų bendrijose problemos ir metodikos aptarimas.

2.Sodininkų bendrijų žemėtvarkos planų tikslinimo ir registracijos klausimai

3.Vidaus kelių priežiūros irperdavimo savivaldybėms problemos.

4.Lietuvos sodininkų bendrijų vienijimosi ir tolimesnio vystymosi strategijos aptarimas, galimų sprendimų svarstymas

Konferencijoje buvo kviečiami Seimo nariai, Kauno m. ir rajono savivaldybių atstovai, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos,Žemės Ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistai, matininkų asociacijos atstovai.

http://judre.at.ua/sodai_2015/Sestakaviciaus_straipsnis.pdf