Puikus papildas kambarinių gėlių žemei,- tai kavos nuosėdos. Išgėrę kavą, likusius tirščius sumaišote su vazoninių gėlių žeme. Žemė taps puresnė ir lengvesnė, padidės žemės rūgštingumas, pagerės deguonies įsisavinimas.

Pelenuose randama kalio, fosforo, magnio, kalcio, geležies, cinko. Kalį ir fosforą iš pelenų lengviau įsisavina augalai tai efektyvi trąša gėlėms.

Patartina pelenus sumaišyti su žeme kai persodinami augalai. Taip pat galima pasigaminti pelenų tirpalo gėlėms. Šiam tikslui 1 valgomą šaukštą pelenų supilam į 1 litrą vandens.

Gėlių laistymui galime naudoti ir nupilta vandenį kuriuo plovėm kruopas (ryžių, grikių ir kt.) Šis vanduo taip pat turi magnio, fosforo, geležies.

Puikias trąšas galime pasidaryti iš citrusinių vaisių žievelių. Žieveles reikia susmulkinti ir užpildyti maždaug trečdalį litrinio indo, užpilti verdančiu vandeniu ir po paros laiko nusunkiame. Gauta tirpalą papildome iki litro švariu vandeniu ir laistome kambarines gėles.

Ruošiant tirpalą iš bananų žievelių. Žieveles susmulkinam, užpildom puse vieno lito talpos indą, užpilam švariu vandeniu. Po paros nusunkiame, dapilame vandens ir laistome gėles. Taip pat džiovintas ir susmulkintas bananų žieveles galima sumaišyti su žemėmis persodinant augalus.

Nuo kiekvieno krūmo pašalinam sausas ir plonas jaunas ataugas. Turi likti tik stiprios, stambios šakos. Jas sutrumpiname apie 20 cm, atstumai tarp kelmų turi būti apie 60cm.

Pašalinam dar likusius lapus (nepažeisti pumpurų). Stiebus prilenkiam prie žemės ir pritvirtiname (taip, kad žiemą jas uždegtų sniegas). Galima pridengti 20 – 25cm storio šiaudu sluoksniu

Namas 1

Originaliame name, suprojektuoto kompanijos BLUE FOREST patogiai gali įsikurti keturi žmonės. Jame yra miegamos vietos, svetainė, virtuvė ir vonia. Pagrindiniai matmenys – 8,3 x 6 metrų.

Namas 4

Šio namo statybai pakanka 7,5 x 7,5 m ploto. Vidinių patalpų plotas – 92m2

Namas 5

Šio medinio 18m2 namo statyba architektui Macy Miller kainavo 11tūkstančių dolerių. Pamatams panaudota seno kemperio rėmas.

Namas 6

Jei sode lankotės tik vasaros metu, jums gali tikti ir dizainerio Vina Lustado iš Kalifornijos transportuojamas namelis.

Namas 7

Tai kūrinys amerikietės architektės Megan Lea . Tai ekologiškas namas iš senu svirno lentų.

1.Kai pašąla, atsivežti mėšlo ir jį susluoksniuoti su šiaudais – komposto pagerinimui.

2.Šiuo metu daug kenkėjų, ypač graužikų ieško prieglobsčio. Jiems naikinti yra įvairių būdų:

Pelės nuodijamos, gaudomos spąstais.

Kurkliai ir kiti kenkėjai viliojami mėšlo krūvelėmis. Prieš šalčius pamėtoma mėšlo, o kai gerokai pašąla – jis išsklaidomas.

3.Jei dar neaprišti medeliai – paskubėkime. Juos galima aprišti eglišakėmis, apsukant laikraščiais ar impregnuotais bukletais. Šie atsparesni vandeniui, ne taip greitai ištirpsta. Medžių šaknis uždengti mėšlu ar durpėmis.

4.Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti vaisius ir daržoves. Todėl dažniau užsukime į rūsius, kur laikomi obuoliai. Išrenkami apgedę, supuvę. Vėliau genda mažiau.

5.Naujai pasodintas svogūnines ir jautresnes daugiametes gėles pamulčiuoti durpėmis ir užmesti eglių šakomis.

6.Vijoklinės rožės paguldomos, apačioje padedama eglišakių ar kelis lentgalius. Iš viršaus pridengiama eglišakėm ir plėvele, sutvirtinama špagatu. Galus paliekam laisvus – kad vėdintųsi.

7.Lapkričio pabaigoje dar kartą peržiūrimos ir atrenkamos chrizantemos. Laikyti jas 4–80C. Galima ir vėsiuose rūsiuose

Menkai išplitęs, mūsų kraštuose, bet populiarus Kinijoje, Japonijoje dekoratyvinis, uodantis gerą derlių krūminis augalas,- Žilakrūmis (Elaeagnus multiflora). Užaugęs krūmas gali siekti 1,5 metro aukščio. Žydi birželio mėnesį švelniais rūžavais žiedais. Saldžiarūgščiai vaisiai ant ilgo kotelio, turi pailgą formą. Vaisiai prinoksta per ilgesnį periodą,- nuo liepos mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Suaugę krūmai gana atsparūs šalčiui.

Sodinamas gerai apšviestoje ir pakankamai drėgnoje vietoje 2,5 – 3 m krūmas nuo krūmo atstumu. Paruošiam maždaug 1,2m. diametro ir 50 – 60 cm gylio duobę. Duobės dugną užpildom stambiais akmenukais drenažui ir užpildome sumaišę juodžemį su kompostu. Sodinuką įgylinam iki 5-8 cm, gausiai palaistome, paviršių mulčiuojame. Po metų reikia papildomai patręšti: 10kg komposto sumaišome su 100-150g medžio anglies ir dadedam apie 30g superfosfato (vienam krūmui). Vasaros bėgyje papildomai galima laistyti atskiestomis organinėmis trąšomis. Šaknų sistema vystosi apie 20cm gylyje. Žiemos laikotarpyje rekomenduotina pridengti eglišakėmis.

Sulaukėme žiemos. Pats laikas pasirūpinti kambarinėmis gėlėmis. Augalams irgi reikalingas ramybės periodas. Tokius augalus pernešame į vėsią vietą, laistome 1 – 2 kartus per mėnesį. Labai sutrumpėjus dienoms, vazonėlius su gėlėmis statykime ant palangių (geriau į pietinę pusę). Užėjus didesniems šalčiams vazonėlius atitraukime nuo langų.

Š.m. gruodžio 19 dieną gautas signalas, kad pakilęs vanduo viršutiniame tvenkinyje gresia sulaužyti užtvanką tarp tvenkinių. Nuvykus į vietą, vanduo jau siekė pylimo viršų ir mažais upeliais tekėjo į žemesnį tvenkinį. Skubiai mėginom stabilizuoti susidariusią padėtį, pastatę du galingus vandens siurblius, kurie per valandą perkeldavo apie 200m3 vandens. Siurbliai dirbo tik šviesiuoju paros metu, bet tai įgalino sumažinti tvenkinio lygį maždaug 0,5m. Per naktį vandens lygis atsistatydavo. Sekančią dieną sumontavom papildomai dar 110mm plastmasinį vamzdį, kuris dirbo kaip jungtis tarp skirtingo aukščio indų, bet visą parą. Trečiadienį prisiprašėm kanalizacinių vamzdžių plovėjų pagalbos. Dėl pažliugusio grunto, mašina galėjo privažiuoti tik apie 80 metrų atstumu iki tvenkinio. Priėjimas prie pralaidos vamzdžio buvo galimas tik nuo apatinio tvenkinio. Po intensyvaus dviejų valandų darbo, rezultato nebuvo, vanduo pralaida netekėjo. Tuo pat metu permontuotas plastmasinis vamzdis. Sekančia dieną buvom maloniai nustebinti, – vandens lygis tvenkinyje nukrito apie vieną metrą. Galima buvo užlipti ant perlaidos tiltelio. Rankiniu grąžtu (~6m ilgio) mėginom atlaisvinti įėjimą į pralaidos vamzdį. Sekančią dieną buvome maloniai nustebinti, vanduo kriokliu krito į atsilaisvinusį pralaidos šulinį.

Reikia tikėtis, kad užtvanką pavyko išsaugoti.

Keletą nuotraukų galima pažiūrėti atsidarius foto albumą, arba

http://judre.at.ua/sodai2016/Su_sventem.avi

http://dfiles.ru/files/jaqbm5uab

https://drive.google.com/file/d/0B0lum99mnu_zV3pvN2VpWVpxXzA/view?usp=sharing

Kartais labai norisi universalaus recepto, kaip užauginti gerą, sveiką derlių, įvertinti visus galimus faktorius augalų auginimui. Mėnulio kalendorius tarsi ir pretenduoja į tokį receptą. Ar tikrai galime remtis mėnulio kalendoriaus rekomendacijomis?

Pastovus aplinkos stebėjimas, dėsningumų suradimas,- pirmieji žingsniai moksliniams augalų fotosintezės ir biochemijos tyrimams. Žmogaus būtis betarpiškai priklausoma nuo derliaus, bet žmonės dar neturėjo pakankamai informacijos apie šiuos procesus. Natūraliomis sąlygomis žmogaus būtis susijusi su saulės ir mėnulio judėjimo ciklais. Ilgamečiai stebėjimai ne tik nustatė dėsningumus, bet ir sukūrė mitus. Mėnulio fazių kitimas buvo pastoviai ciklinis, kuris buvo siejamas ir su gamtos reiškiniais. Laiko tėkmėje, šiam reiškiniui suteikiama apibendrinta forma ir kuri pasireiškia kaip patarimai, ji gali būti skirtinga atskiruose šaltiniuose.

Sodininko ar daržininko darbai susiejami su mėnulio fazėmis teigiant, kad tai geriausiai atitinka augalu gyvybingumo ciklus. Mokslinio pagrindimo šiems teiginiams iki šiol nėra.

Pirmoje mėnulio fazėje (kai mėnulis jaunas) rekomenduojami darbai susiję su augalų šaknine sistema. Šaknų įsisavintos maistingos medžiagos perduodamos į augalo stiebą. Tai tarsi mėnulio pavasaris kai augai atgyja, vystosi, tvirtėja. Mėnuliui esant šioje fazėje geriausiai atlikti augalų sodinimą, persodinimą, laistymą, tręšimą.

Antroje mėnulio fazėje labiausiai vystosi atžeminė augalo dalis. Tinkamas laikas skiepijimui, sėjai, tręšimui purškimu, kaupimui. Šiame periode maksimaliai prisipildo maistingom medžiagomis augalų pumpurai ir vaisiai.

Esant pirmai ir antrai mėnulio fazei augalai sunaudoja didesnius vandens kiekius, dėl to rekomenduojamas papildomas augalų laistymas.

Esant trečiai ir ketvirtai mėnulio fazei, augaluose sukauptos sultys teka iš viršžeminės augalo dalies į šaknis.

Šiuo laikotarpiu geriausiai sodinti šakniavaisinius, laiškinius augalus, taip pat šių augalų derliaus surinkimui, tręšimui. Šiame laikotarpyje nukasti augalai tinka ilgam saugojimui.

Esant mėnuliui ketvirtoje fazėje – augalų aktyvumas sulėtėja, tarsi ateina ramybės periodas. Šiuo laikotarpiu tinka atlikti augalų retinimą, papildomą tręšimą, naikinti kenkėjus.

Mėnulio įtaka vandenynų lygiui žmonės stebėjo jau senovėje, dabar jau žinoma ir apie jo įtaką žemės paviršiui. Todėl visai pagristai galime teigti, kad mėnulis įtakoja ir augalus, tačiau mokslinio pagrindimo šiam reiškiniui nerandam. Žymiai geriau yra ištyrinėti kiti faktoriai, kurių įtaka yra apčiuopiama t.y. drėgnumas, cheminė žemės sudėtis, aplinkos temperatūra. Todėl tereikia tinkamai išnaudoti šiuos parametrus kasdieniniame darbe su augalais.

Ruduo tai ne tik derliaus surinkimo metas. Turime pasirūpinti ir vaismedžiais. Tinkamai juos paruošus žiemai, galime tikėtis ir geresnio bei gausesnio derliaus.

Šakų genėjimas. Šaliname sausas, nulūžusias, sergančias ar augančias lajos viduje šakas .Pjūviai turi būti lygūs be žievės atplaišų. Pjūvio vietą apdorojame vario sulfato tirpalu (1 arbatinis šaukštelis vienam litrui vandens) ir užtepam sodo tepalu. Šakų genėjimą atliekame esant sausam orui, kad drėgmė nepakliūtų į pjūvio žaizdą. Taip pat reikia nepamiršti apžiūrėti kamieno. Pašalinti rastas atplaišas, samanas, kerpes, pažeistas vietas apdoroti 3 % vario sulfato tirpalu ir pabaigai galima nubalinti. Balinti kamieną reikia iki pirmųjų šakų. Atlikus šiuos darbus, galima pagerinti aplink medžius esančia žemę. Surenkam nukritusius lapus ir vaisius. Perkasam žemę ir mulčiuojam. Surinktus lapus galima kompostuoti, bet reiktų sluoksnius barstyti kalkėmis. Žemę po medžiai perkasti iki 20cm gylio ir mulčiuoti. Taip pat galima papildomai tręšti superfosfaro ir kalio trąšomis (po 100gr/m2)

Ruduo ir medelių sodinimo metas. Medeliu ir krūmus sodinti galina kol žemės temperatūra aukščiau 4C0 / Ekspertai nepataria rudenį sodinti“ kriaušių, obelų ,slyvų, vyšnių, čerešnių, abrikosų, persikų. Sodinam šalčiams atsparias obelis, kriaušes, taip pat aroniją, serbentus, agrastus, riešutmedį, spygliuočių medelius.

Autorius: Bernardas Brazdžionis

Žiemos lopšinė

Giliam sniege paskendę miega girios,
sodybų obelys, klevai ir ąžuolai,
giliam sapne ir tu, tarytum mirus,
manoji žeme, nutilai…

Po baltu nuometu, kaip nuotakos, pušelės.
po baltu nuometu senoji Šatrija,
bet ryto aušrą kai pažadins Paukščių Kelias,
manoji žemė žengs su ja.

Miegokit, obelys, miegokit lygios lankos,
aukšti milžinkapiai, miegokit po sniegu,
ir kol sūnaus – pavasario tave pažadins rankos,
o žeme – motina, miegok.

Tegu tavuos sapnuos dienos gyvybė bręsta
ir amžiaus žygių eisena jauna …
Miegok tu po sniegu, budėk žvaigždynų raštuos,
o žeme – motina mana.