Gyvenimas tarp miesto ir kaimo. Taip būtų galima apibūdinti daugumos sodininkų gyvenimą. Pusę metų – daugiau ar mažiau pluša šešiuose aruose, kitą pusę – gyvena/vegetuoja „ant asfalto”.

Daugumos iš pusės milijono sodininkų ir jų šeimų narių iš esmės nepasikeis. Bent jau artimiausioje perspektyvoje. Jie ir toliau pusę metų gyvens pusiau kaime, o kitą – skaičiuodami laiką savo daugiabučiuose iki kito šilto sezono.

Pakeisti savo gyvenimo būdą iš esmės ir visam laikui apsigyventi kolektyvinio sodo 6 aruose pastatytame name ryžtasi nedaugelis.

Tiesa, į šį milžinišką sąrašą nederėtų įtraukti tų nedaugelių pensininkų – pasiryžėlių, kurie nusprendė: trūks – plyš gyvensiu/gyvensime sodo namelyje. Nors ir reikės šildytis tik krosnimi, malkas jai tampant iš artimiausio miškelio.

O praustis – bet kokioje didesnėje talpoje krosnyje pašildytu vandeniu. Tokį ar panašų gyvenimo būdą pasirinko (dažniausiai ne savo noru, o verčiami aplinkybių) jų atžalos, sukūrusios šeimas ir dėl elementariausio gyvenamojo ploto stokos išėjusios gyventi į tą kolektyvinio sodo sklypelį.

Tiksliau, namelį. Didžioji dauguma gi iš tos šimtus tūkstančių (Lietuvoje sodininkų mėgėjų daugiau, nei žvejų mėgėjų, nors šiaip pastarųjų armija pirmauja viso pasaulio šalyse) ir toliau dalins savo gyvenimą į minėtas dvi dalis. Ir praeitos valdžios palikimas (prakeikimas?) lydės juos iki gyvenimo galo.

Juk visų civilizuotų pasaulio šalių bent kiek geriau uždirbantys piliečiai gyvena visai kitą gyvenimo būdą: dirba – miestuose, o gyvena – priemiesčiuose. Mūsų gi nemaža miestiečių dalis ir toliau kaip triušiai laksto aplink tris objektus: butas, sodas, garažas. Suvienyti tai į viena, kaip jau minėjau, pavyko ar pavyksta nedaugeliui. O koks tiesiausias į tai kelias?

Butas mainomas į sodą

Be abejo, tokiais mainais niekas neužsiima. Butas – parduodamas, o už gautus pinigus ir statomas gyvenamasis namas paprastai jau turimame tame žemės sklypelyje. Tik tokiu atveju jau reikia derinti tėvų bei senelių interesus. Mat pastarieji tai nori, tai nenori gyventi kartu, nupirkti jiems atskirą butelį jau nelabai ir išeina – namo statyba, pasirodo, yra ne tokia jau ir pigi. Minėta buto transformacija į namą sode įvyksta greitai, jei antrosios kartos nevaržo senelių norai, o sodas yra pakankamai arti miesto.

Aišku, skaičiuojami bei įvertinami ir kiti faktoriai: kokie keliai, jų kokybė, atstumas iki sutuoktinių darboviečių, galės važinėti vienu automobiliu ar prireiks ir antro; kaip arti sodo yra visi socialinės paskirties objektai – vaikų darželis, mokykla, parduotuvė, poliklinika. Ir, aišku, labai svarbu: o kiek gi kainuos namo šildymas? Be abejo, tai priklausys nuo jo sienų varžos, langų kokybės ir bendros darbų kokybės.

Tačiau tokio būsto savininkas turi prieš butų daugiabučiuose gyventojus nenuginčijamą pranašumą: jis moka tik už sunaudotą energiją (dujas ar elektrą). O jei šildomasi tik krosnimi, o vandenį dušui bei virtuvės maišytuvui taipogi šildo taip vadinama „kolonėlė”, o malkos – iš artimiausio miško, tokiems gyventojams kuras apskritai nekainuoja. Tad jei visų įvertintų teigiamų faktorių suma nulemia neigiamus, tuomet paprastai ir apsisprendžiama tokiai transformacijai.

Tuomet jau seka veiksmai: savivaldybėje imamas derinti namo projektas, per tą laiką parduodamas butas ir pradedamos statybos. Visas procesas užtrunka metus – kitus. Tai – tik pačio namo statyba. Be abejo, viso gerbūvio tvarkymo darbai užtrunka žymiai ilgiau.

Aišku, yra ir kitas kelias – imti paskolą banke, kaip užstattą užstatant butą ar tą patį žemės sklypą sode. Tačiau jau nemažai žmonių yra gerokai nudegę su paskolomis (pasirodo, reikia labai atidžiai skaityti sutartyje tai, kas atspausdinta smulkiomis raidytėmis).

O ir patys bankai dabar žymiai atidžiau žiūri, kurioje miesto dalyje yra užstatomas butas ar – kuriame miesto priemiestyje tai pačiai operacijai numatytas sodo sklypas. Priežastis paprasta: bankus domina tik likvidus turtas.

Nors apsidrausdami visi Lietuvoje veikiantys užsienio bankai įkūrė antrines įmones, kurios ir prekiauja tuo perimtu skolininkų turtu, tačiau patys bankininkai ne kartą yra pabrėžę: tai – ne jų profilis. Tad, jei viskas klostysis sėkmingai (jūs ilgam neprarasite darbo, nesusirgsite ir pan.), banko paskola bus išmokėta. Ir tuomet nuosavybės dokumentuose bus jau įrašyta: namų valdos savininkas jau nebe bankas, o jūs, šio namo savininkas.

O kaipgi gyvena tie, kurie ir nekeis gyvenimo būdo?

Sodininkų budimo iš snaudulio metas prasideda jau vasario pradžioje. Iš visų maišelių – dėžučių imamos traukti į vis ilgėjančios dienos šviesą numatomų sėti augalų sėklos. Ir jau kovą ar balandį pagal žaliuojančias palanges galima aiškiai pasakyti: šiame bute gyvena užkietėję sodininkai. Aišku, vietoje to, kad namus paversti pusiau inspektu ir augalų laistymu galutinai sugadinti lakuotus dar jugoslaviškos sekcijos ar staliuko paviršius, visa tai galima gegužę nusipirkti turguose.

Bet, visų pirma, tai skaičiuojančiam sodininkui (ir ypač – pensininkams) yra nepriimtina: visų augalų daigai yra pakankamai brangūs. Ir jei paskaičiuoti, kiek kainuos jais užsodinti šiltnamį ir kiek galima tikėtis augalininkystės produkcijos (ją pavertus pinigais rugpjūčio mėnesio kainomis), ne vienas sodininkas prie pirkdamas gerai pagalvoja.

Antras momentas: save gerbiantis sodininkas (o tokių pas mus vis dar nemažai) gana įtariai žiūri į įvairiaspalvius sėklų pakelisu parduotuvėse ir labiau pasitiki savo sėkla.

Žinoma ir patikrinta. Aišku, gal kai kurių augalų sėklas jau būtų laikas ir atnaujinti, – juk ilgainiui išsigimsta net ir geriausios veislės. Tačiau pabandykite tai paaiškinti kokiam nors pensininkui Rapolui ar senjorei Teofilei: šiedu su grąsinimais patikins, kad jų sėkla – geriausia pasaulyje. Tebūnie taip.

Kita pavasario problema sodininkams tampa transportas bei…pačių sveikata. Mat visus tuos daigus/trąšas/kompostą dar reikia atsivežti į sodo sklypelį. Tuo tikslu išsitraukiama visą žiemą garaže prastovėjusi susisiekimo priemonė ar prašoma vaikų pagalbos. O tuomet laukia visi pavasariniai darbai – nuo kasimo iki ravėjimo.

Kas juos atliks? Ne visi jau sodininkai veteranai gali darbuotis su kastuvu ar grėbliu rankose, tad geruoju ar piktuoju jiems telieka apeliuoti į vaikų bei anūkų sąžinę. Šiai prabudus, paruošta dirva ir sulaukia jai skirtų sėklų bei sodinukų.

Arūnas Marcinkevičius, „Savaitė”

2011 birželio mėn. 19 d

Svarainių cukrinukai

Svarainiai, cukrus.

Iš svarainių išimkite sėklas ir sėk­lalizdžius, vaisius supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į indą. Juos užpilkite cukrumi, pakratykite ir palikite per naktį. Ryte susidariusį sirupą nupilkite, svarainius dar kartą užpilkite cukrumi. Palaukite, kol susigers, tada išdžiovinkite ir nuimkite cukraus perteklių.

Svarainių ir cukinijų uogienė

3 kg nuvalytų cukinijų (be odos ir sėklų), 1 kg svarainių, 1,5 kg cuk­raus.

Cukinijas sutarkuokite stambia tarka. Svarainius nuplaukite, nusausinkite, išimkite sėklas ir sėklalizdžius, supjaustykite ketvirčiais. Taip paruoštus svarainius sumalkite mėsmale ar smulkintuvu. Į puodą sudėkite cukinijas, svarainius, supilkite cukrų ir išmaišykite. Palikite stovėti, kol ištirps cukrus. Uogienę virkite tol, kol cukinijų tarkiai taps peršviečiami. Karštą uogienę supilkite į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždarykite.

Svarainių marmeladas

2,5 kg prinokusių didelių svarainių, 1,5 kg cukraus, tirštiklis, vanduo.

Svarainius kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite drobiniu rankšluosčiu.

Išpjaukite vaiskočių likučius. Vaisius dėkite į puodą ir užpilkite vandeniu (kad vaisius apsemtų iki pusės). Virkite 30 minučių ant silpnos ugnies. Apvirtus svarainius atvėsinkite nuovire, tada išgriebkite, nulupkite ir perpjaukite į 4 dalis. Išpjaukite sėklalizdžius.

Svarainių odelė ir sėklalizdžiai turi tirštinančių savybių, todėl jų patariama neišmesti, o virti su minkštimu. Minkštimą pertrinkite per sietelį arba sutrinkite smulkintuvu. Puode ketvirtadalį svarainių nuoviro sumaišykite su cukrumi ir tirštikliu, o kai cukrus ištirps, sukrėskite svarainių tyrę. Viską užvirinkite ir, sumažinę ugnį, 1 minutę pavirinkite. Nuolat maišykite. Karštą marmeladą sukrėskite į sausus iškaitintus stiklainius.

Svarainių ir manų putėsiai

2 stiklinės vandens, 0,8 stiklinės svarainių sulčių, 1,5 šaukšto manų kruopų, 1 arbat. šaukštelis želatinos, 5 šaukštai cukraus, žiupsnelis citrinų rūgšties.

Į verdantį vandenį suberkite manų kruopas ir virkite, kol iš jų pasidarys tyrė. Kai ji atvės, supilkite svarainių sultis su minkštimu, suberkite cukrų ir viską gerai išplakite. Į šią masę suberkite ištirpintą želatiną ir paplakite. Viską supilkite į formą ir atšaldykite.

iNiekada neišsiskleidžiantys žiedai

Vaikštinėjant po smėlingus, sausus miškus, lankantis retuose pušynuose, aukštapelkėse, durpynuose, pamiškėse ir tyrulinėse pievose, negalima nepastebėti populiarių erikinių šeimos laukinių ir puošnių augalų – viržių. Jų būna įvairių veislių, skirtingų spalvų ir dydžių. Dekoratyvūs ne tik viržių žiedai, bet ir lapija. Ji gali būti nuo šviesiai žalios iki tamsiai pilkos spalvos

Šiliniai viržiai – labai seniai liaudies medicinoje naudojami vaistiniai augalai. Dažniausiai šių augalų preparatais gydomos įvairios inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ligos, nes žolėje yra 0,3–0,4 proc. arbutino. Viržių antpilas skatina šlapimo skyrimąsi ir turi antiseptinių savybių. Šilinių viržių žolės dedama į vaistažolių mišinius, skirtus šlapimo nelaikymui gydyti. Žydinčių ūglių antpilas taip pat turi sutraukiamųjų savybių, skatina prakaito skyrimąsi, valo organizmą, palengvina atsikosėjimą, veikia kaip švelnūs raminamieji ir sutraukia kraujagysles. Nuoviro geriama peršalus ir kosint, sergant podagra. Šilinių viržių preparatai valo organizmą, todėl jie vartojami persirgus užkrečiamosiomis ligomis, po apsinuodijimų. Iš džiovintos, o paskui išmirkytos viržių žolės gaminamas skystas tepalas, kuriuo gydomas reumatas ir artritas, o šutekliai dedami ant sumuštų vietų, išnirusių sąnarų, nušalusios odos, vočių.

Verta įsidėmėti, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Vaismedžių lapus, šiltnaminių augalų liekanas reiktų sudeginti. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.
Į komposto krūvą nevertėtų mesti sergančių ligotų augalų, pilti nuo maisto likusių riebalų, mėsos atliekų. Kad geriau daugintųsi puvimo bakterijos, ant kiekvieno kompostuojamo sluoksnio reikėtų užberti kelis kastuvus žemės, o pačią komposto krūvą pridengti specialia polietileno plėvele, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų.
Kuo daugiau oro gaus kompostuojamos sodo ir daržo atliekos ar lapai, tuo greičiau vyks puvimo procesas
Beržų ir kitų lapuočių lapus galima kompostuoti ir į stiprius plastikinius maišus, kuriuos būtina tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva per 2 metus. Tačiau jau po metų juos bus galima naudoti kaip mulčią. Jei lapų komposto įmaišysim į molingą dirvą – padidės laidumas, o jei į smėlėtą – ilgiau išsilaikys drėgmė. Nuo lapų komposto dirvožemis pasidarys daug puresnis.

Rekomenduojama darbus organizuoti vadovaujantis mėnulio kalendoriumi

http://judre.at.ua/sodininko_darzininko_kalendorius2.pdf

Avinas

Ženklas nederlingas ir sausas. Kai mėnulis randasi šiame ženkle, tinkamas laikas sėti ir sodinti tai kas greitai auga ir greit naudojama: salotos, špinatai, kiti žalumynai, krūminės pupelės, pomidorai.

Šios dienos tinkamos vaisių nuėmimui, šakniavaisių iškasimui.

Kai mėnulis avino ženkle, – kultivuojam, apkaupiam daržus, naikinam kenkėjus.

Jautis

Šis ženklas atsakingas už šakniavaisių būklę, derlingumą ir drėgnumą. Mėnuliui esant šiame ženkle galima sodinti viską kas ilgai bus saugojama: bulves, šakniavaisines kultūra, kopūstus.

Sodinti (persodinti) kambarines gėles. Nuskinti gėlių žiedai gerai išsilaiko.

Dvyniai

Ženklas atsakingas už augalo žiedą, tinkamas laikas sodinti braškes, žemuoges, vijoklinius augalus, rožes.

Mėnuliui esant šiame ženkle tinkamas metas vaisių nurinkimui, šakniavaisių kasimui, kultivavimui, kovai su piktžolėmis.

Vėžys

Ženklas atsakingas už lapiją, derlių, drėgmę. Visi sodinimo ir persodinimo darbai atliekami mėnuliui esant šiame ženkle.

Tinkamas metas skiepams ir laistymui.

Liūtas

Atsakingas už derlių. Kai mėnulis yra šiame ženkle galima sodinti visus medelius (slyvas, abrikosus, kriaušes, obelis) ir krūmus.

Šis ženklas netinkamas daržovėms. Galima nurinkti subrendusi derlių.

Mėnuliui esat šiame ženkle kertami medžiai, kovojama su piktžolėm. Atsargiai elgiamės su darbo įrankiais nes galimos traumos.

Mergelės

Ženklas mažai produktyvus, drėgnas, įtakoja augalų šaknis. Tinkamas metas dekoratyvinių augalų sodinimui ir persodinimui. Ypatingai tinkamas laikas vaistinių augalų sėjai ir subrendusių nuėmimui. Nepatartina nieko nei sodinti, nei persodinti.

Svarstyklės

Derlingumo ir drėgnumo ženklas. Palankus gėlių sodinimui. Tinkamiausias laikas gumbavaisių sodinimui, taip pat žirnių, kopūstų, pupelių sodinimui.

Skorpionas

Ženklui priskiriamas derlingumas ir drėgnumas. Pagal produktyvumą nusileidžia tik vėžiui. Palankiausiai veikia sodinimui ir persodinimui. Palankiai įtakoja gėlių augimą.

Šaulys

Atsakingas už augalų derlingumą. Tinkamos dienos česnakų, pipirų, ridikų sodinimui.

Dirbant, – vengti aštrių įrankių.

Ožiaragis

Šaknies ženklas, panašus į Jaučio ženklą tik sausesnis. Prie šio ženklo tinka sodinti bulves, gumbiavaisius. Jie gerai tiks ilgam saugojimui. Palankios dienos serbentų sodinimui. Šiuo metu pasodinti augalai pasižymi atsparumu ligoms.

Vandenis

Nederlingumo ženklas. Šiuo periodu nereikia nieko nei sodinti, nei persodinti. Pasodinti medeliai gali neprigyti.

Tinkamas metas kovai su kenkėjais, vaisių skynimui.

Žuvis

Šis ženklas atsakingas už augalų lapiją, derlingumą. Tinkamas metas įvairių daržovių sodinimui (salotos, špinatai, agurkai ir t.t.). Šiuo metu pasėtos daržovės blogai žiemoja, teigiamai veikia gėlių augimą (ypatingai stambiažiedžių).

Visas agrotechnines priemones geriausiai atlikti esant II ir IV mėnulio fazei ir tomis dienomis kai mėnuo būna Avino, Dvynių, Liūto, Vandenio ženkle. Skiepijimus geriausia vykdyti mėnuliui esant Vėžio ženkle.

Derliaus nuėmimą geriausiai atlikti mėnuliui esant Ožiaragio, Svarstyklių, Šaulio ženkle kai mėnuo pereina į delčios fazę. Medelių genėjimą geriau atlikti mėnuliui esant I ir III fazėje.

Vasario mėnesy dar nevėlų nusipirkti sėklų. Pomidorų, pipirų, baklažanų, agurkų sėklos išlaiko savo daigumą net iki 5 – 6 metų. Šakniavaisinių augalų sėklos dar tinkamos naudoti iki 3 – 4 metų, morkų, vienmečių astrų sėklos iki 1 – 2 metų.

Tinkamai suplanuokite sėjamų ir sodinamų daržovių ir augalų kiekį ir vietą. Tai padės sutaupyti ir laiką ir pinigus.

LR aplinkos ministerija paruošė dokumentą dėl sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms

Dokumentas: http://judre.at.ua/Dokumentai/Del_sodo_keliu.pdf

Kambarinės gėlės skirtos džiuginti akį, suteikti jaukumo, gryninti orą. Gamtoje yra daugybe augalų kurie yra pavojingi tiek žmogui, tiek gyvūnams. Atkreipsim dėmesį į keletą augalų, kurių buvimas kambaryje nepageidautinas:http://judre.at.ua/sodai_2015/netinkamos_kambarines_geles_namuose.pdf

Jei problemą galima išspręsti už pinigus, – tai ne problema, o išlaidos.

Dievas davė žmogui dvi ausis ir vieną burną, kad mažiau kalbėtų, o daugiau klausytų.

Kai sena pana išteka, – ji tampa jauna žmona.

Iš tolo visi žmonės geri.

Galimai kiaušiniai protingesni už vištą, bet jie greitai genda.

Prasta žmona blogiau už lietų, lietus verčia būti namuose, o žmona varo iš namų.

Jei gyvenimas negerėja, – pakentėk, jis tikrai pablogės.

Kokia saldi bebūtų meilė, iš jos kompoto neišvirsi.

Kai nėra ką veikti, – pradedami grandioziniai projektai.

Pesimistas iš dviejų blogybių pasirinko abi.

Visi skundžiasi pinigų trukumu, o proto niekas.

Sendamas žmogus mato blogiau, bet daugiau.