Likvidavus sodų bendriją kaip bus organizuojama jos veikla?

Pagal pateiktus teisės šaltinius, sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu [1][3][13][18].

Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkams (bendrijos nariams ir kitiems asmenims) nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrąja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė bei kiti bendrojo naudojimo objektai, tokie kaip keliai, inžinerinė įranga (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklai ir kt.) [1][2][6][13][17].

Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos apima ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas

bendrojo naudojimo objektų įrengimo, eksplotavimo ir priežiūros išlaidoms padengti. Ši pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu (iš bendrosios dalinės nuosavybės) ir galioja nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra sodininkų bendrijos narys, ar ne [2][3][5][6][10][16][18]. Kiti asmenys (ne nariai) turi apmokėti proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksplotacijos, žemės tvarkymo, priežiūros organizavimo išlaidas bei įnašų dalis, susijusias su atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu dalyvauja sukuriant), kitas suteiktas paslaugas [1][5].

Sodininkų bendrija gali būti likviduojama Civilinio kodekso ir Sodininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl bendrijos likvidavimo priima bendrijos narių susirinkimas [1]. Bendrija turi būti likviduojama, jei joje lieka mažiau nei 7 nariai, nebent per šešis mėnesius priimamas naujas narys arba priimamas sprendimas bendriją reorganizuoti ar pertvarkyti [1].

Likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių ir bendrijos narių reikalavimus (neviršijančius jų įnašų į turtą), likęs bendrijos turtas iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos narių susirinkimas ar teismas [1]. Jeigu neatsiranda bendrijos turto perėmėjų, keliai ir kiti infrastruktūros objektai priimami, saugomi, įtraukiami į apskaitą, pripažįstami bešeimininkiais ir perduodami savivaldybės ar valstybės nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka [1].

Nors šaltiniai nurodo, kad likvidavus bendriją turtas (įskaitant infrastruktūrą) perduodamas kitiems juridiniams asmenims arba, jei perėmėjų nėra, tampa bešeimininkiu ir gali atitekti savivaldybei/valstybei [1], ir kad sodo sklypų savininkų pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlieka [2][3][5][6][10][16][18], pateikti teisės šaltiniai tiesiogiai neapibrėžia, kaip konkrečiai bus organizuojamas bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra bei įmokų rinkimas iš savininkų po bendrijos likvidavimo, jeigu šie objektai nėra perduoti savivaldybės ar valstybės nuosavybėn. Jie patvirtina, kad pareiga prisidėti prie išlaidų išlieka sklypų savininkams [1][2][3][5][6][10][16][18], bet neįvardija, koks juridinis ar fizinis asmuo organizuos šią veiklą po bendrijos pabaigos, nebent turtą perima kitas viešasis juridinis asmuo ar savivaldybė/valstybė [1].

Todėl, remiantis tik pateiktais šaltiniais, galima teigti, kad likvidavus sodininkų bendriją, jos turtas ir infrastruktūra bus perduota nurodytiems juridiniams asmenims arba taptų bešeimininke [1], o sodininkų ir kitų sklypų savininkų pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo turto išlaikymo išliktų [1][2][3][5][6][10][16][18], tačiau konkreti šių objektų valdymo, priežiūros organizavimo ir lėšų rinkimo tvarka po bendrijos likvidavimo nėra detaliai aprašyta.

Ar su verslo liudijimu galima vikdyti administravimo paslaugas?

Remiantis pateiktais teisės šaltiniais, verslo liudijimas yra dokumentas, išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą [55][59][65][86].

Gyventojai, norintys verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuriame pasirenka veiklos rūšį iš Vyriausybės patvirtinto sąrašo [59]. Mokėtinas fiksuoto dydžio pajamų mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į prašyme nurodytus duomenis [59][86]. Verslo liudijimas suteikia teisę verstis jame nurodytos rūšies veikla [72].

Pateiktuose šaltiniuose minimi tam tikri veiklos apribojimai, vykdant veiklą su verslo liudijimu. Pavyzdžiui, tam tikrų veiklų verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo [58][68][71][81][85]. Kai kuriais atvejais gali būti apribojimai teikti paslaugas tik gyventojams [81][85] arba konkrečiose teritorijose [59][65][86]. Taip pat nurodoma, kad vykdant veiklą pagal verslo liudijimą pažeidžiant nustatytus veiklos ar teritorinius apribojimus, pajamos apmokestinamos kaip gautos vykdant neįregistruotą individualią veiklą [85].

Nors pateiktuose šaltiniuose minimos įvairios veiklos rūšys, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą (pvz., elektrinių buities reikmenų taisymas [88], kvalifikacijos tobulinimo veikla [72], statybos ir remonto paslaugos [71], kaimo turizmo paslaugos [69][73][74][76][78][87][75]), ir paminėta, kad buhalterinės apskaitos paslaugas fizinis asmuo gali teikti pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą [67], pateiktuose dokumentuose nėra pateiktas visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas veiklos rūšių sąrašas ir nėra tiesiogiai nurodyta, ar „administravimo paslaugos” bendrąja prasme yra įtrauktos į šį sąrašą.

Todėl, remiantis tik pateiktais šaltiniais, negalima vienareikšmiškai patvirtinti, ar konkrečios administravimo paslaugos gali būti vykdomos pagal verslo liudijimą. Tai priklauso nuo to, ar konkreti administravimo paslaugų rūšis yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą, kuriuo remiantis išduodami verslo liudijimai [59][65][86].

Kas turi teise teikti daugiabuciu administraavimo paslaugas?

Remiantis pateiktais teisės šaltiniais, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymas gali būti organizuojamas trimis pagrindinėmis formomis [120][123]:

1. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įsteigimas.

2. Jungtinės veiklos sutarties sudarymas tarp butų ir kitų patalpų savininkų.

3. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas (kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, arba šios formos nustoja egzistuoti) [103][114][123].

Konkrečiai dėl administratoriaus teikiamų paslaugų:

• Kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba jos nutraukiamos/likviduojamos), pareiga paskirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių tenka savivaldybės vykdomajai institucijai [103][114].

• Savininkų sprendimu taip pat gali būti suteikta galimybė patiems pasirinkti administratorių, kurį turi paskirti savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas [103].

• Pateikti šaltiniai nurodo, kad administratoriumi gali būti juridinis asmuo (pvz., UAB „Rasų valda” [101], UAB „Mūsų namų valdos” [104], UAB „Naujamiesčio būstas” [125]) arba fizinis asmuo [117].

• Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus ir administruoja turtą paprastojo administravimo pagrindu [111][116][130]. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti savininkų sprendimus bei pavedimus, jiems atstovauti [126][130].

• Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtintos nuostatos, draudžiančios tam tikriems asmenims, pvz., šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjams, atliekų vežėjams, liftų priežiūros paslaugų teikėjams, būti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriais, siekiant apsaugoti vartotojų interesus [102]. Tačiau taip pat nurodyta, kad gali būti numatytos išimtys, jei dėl tokių apribojimų nebūtų užtikrinamas tinkamos kokybės paslaugų teikimas konkurencingomis kainomis [102]. Šilumos ūkio įstatymas numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (kuriuo gali būti ir administratorius) ir (ar) šilumos tiekėjas gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) [129].

• Projektų administratoriumi (pvz., daugiabučio namo modernizavimo atveju) gali būti bendrijos valdymo organas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas fizinis asmuo ar sutarties pagrindu jų įgaliotas kitas atestuotas pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiantis juridinis asmuo [117][133]. Aplinkos ministro įgaliota institucija administruoja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą [131][138].

Apibendrinant, daugiabučio namo administravimo paslaugas gali teikti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie yra pasirenkami savininkų bendrijos ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba paskiriami savivaldybės vykdomosios institucijos, kai kitos valdymo formos neįgyvendinamos. Šiems asmenims (administratoriams) taikomi tam tikri veiklos reikalavimai ir draudimai (pvz., teikimas susijusių komunalinių paslaugų).

Šaltiniai

Ar būtina sudaryti darbo sutartį su sodininkų bendrijos pirmininku?

Remiantis pateiktais teisės šaltiniais:

1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus [225].

2. Sodininkų bendrija yra juridinis asmuo [1][18].

3. Bendrijos gali turėti vienasmenį valdymo organą (bendrijos pirmininkas) arba kolegialų organą (bendrijos valdyba) [1][2]. Sodininkų bendrijų įstatymas numato alternatyvų sodininkų bendrijos valdymo organą, t. y. bendrijos valdybą arba pirmininką [218].

4. DK 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad su fiziniais asmenimis – juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos. Ši taisyklė netaikoma, jeigu su jais sudarytos darbo sutartys, pagal kurias jie už atlyginimą įsipareigoja atlikti kitas darbo funkcijas, taip pat ir derindami jas su nario pareigomis [225].

5. DK 102 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutartį su juridinio asmens vadovu juridinio asmens vardu pasirašo juridinio asmens steigimo dokumentuose ar įstatymuose nurodytas kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotas asmuo [225].

Nors pateiktuose šaltiniuose nėra tiesiogiai nurodyta Sodininkų bendrijų įstatymo nuostata, privalanti sudaryti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, galioja bendrosios Darbo kodekso nuostatos. Jei sodininkų bendrijos pirmininkas yra vienasmenis bendrijos valdymo organas ir už savo darbą gauna atlyginimą, vadovaujantis DK 101 straipsnio 1 dalimi, su juo privalo būti sudaryta darbo sutartis, nes sodininkų bendrija nėra priskiriama Darbo kodekse nurodytoms išimtims (mažosios bendrijos ar individualios įmonės) [225].

Jeigu bendrijoje yra sudaryta valdyba (kolegialus valdymo organas), o pirmininkas yra valdybos narys, darbo sutartis su juo gali būti ir nesudaroma pagal DK 101 straipsnio 2 dalį, nebent jis pagal darbo sutartį atlieka ir kitas, ne valdybos nario, darbo funkcijas [225]. Tačiau praktikoje sodininkų bendrijos pirmininkas dažnai atlieka ir vykdomąsias funkcijas. Šaltinis [218] mini bylą, kurioje su sodininkų bendrijos valdybos pirmininku buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų atveju, kurios yra panašios teisinės formos, įstatymas aiškiai numato, kad su bendrijos pirmininku sudaroma terminuota darbo sutartis [214].

Apibendrinant, jei sodininkų bendrijos pirmininkas yra bendrijos vienasmenis valdymo organas ir dirba atlygintinai, remiantis bendrosiomis Darbo kodekso nuostatomis, darbo sutartis su juo yra privaloma [225]. Jei bendrijoje yra kolegialus valdymo organas (valdyba) ir pirmininkas yra jos narys, darbo sutarties privalomumas priklauso nuo to, ar pirmininkas pagal darbo sutartį atlieka kitas, ne tik valdybos nario, funkcijas [225].

Šaltiniai

Kaip sodininku bendrijos valdyba ir pirmininkas neša materialinę atsakomybę kai darbo sutartis nesudaryta ir kaip darbo sutartis sudaryta?

Remiantis pateiktais teisės šaltiniais, sodininkų bendrijos valdybos ir pirmininko materialinė atsakomybė priklauso nuo to, ar su jais yra sudaryta darbo sutartis, ir nuo jų pareigų pobūdžio. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę ir civilinė atsakomybė skiriasi.

1. Kai su sodininkų bendrijos pirmininku ir (arba) valdybos nariais yra sudaryta darbo sutartis:

Jei su sodininkų bendrijos pirmininku (kaip vienasmeniu valdymo organu, dirbančiu atlygintinai) [225] ar valdybos nariais (jei jie atlieka ir kitas darbo funkcijas be valdybos nario pareigų) [225] sudaryta darbo sutartis, jie laikomi bendrijos darbuotojais. Tokiu atveju jų materialinė atsakomybė bendrijai (darbdaviui) kyla pagal Darbo kodekso (DK) normas [265][274][275][276].

Darbuotojo materialinė atsakomybė kyla, kai yra visos šios sąlygos [252][255][260][263][264][266][267][268][273][275]:

• padaroma žala [252][255][260][263][264][266][267][268][271][273][275];

• žala padaroma neteisėta veika (veiksmais ar neveikimu) [252][255][260][263][264][266][267][268][271][273][275];

• yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo [252][255][260][263][264][266][267][268][271][273][275];

• yra pažeidėjo (darbuotojo) kaltė [252][255][260][263][264][266][267][268][271][273][275];

• pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis (bendrija) teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais [252][255][260][263][264][266][267][268][271][273][275];

• žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla [252][255][260][263][264][266][267][268][271][273][275].

Darbuotojo materialinė atsakomybė gali būti ribota arba visiška [255][274][276]. Ribota materialinė atsakomybė reiškia, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio [255][274][276]. Visiška materialinė atsakomybė taikoma įstatymo nustatytais atvejais (DK 255 straipsnis), pavyzdžiui, kai žala padaryta tyčia, kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis [252][255][276], arba kai darbuotojas gavo materialinių vertybių pagal vienkartinį įgaliojimą [255]. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu arba dėl priemonių, perduotų naudotis darbe [252][253][258][259][262].

Jei žalai atsirasti prisidėjo nukentėjusiosios šalies (bendrijos, pavyzdžiui, per kitus organus ar darbuotojus) kaltė, žalos atlyginimas gali būti mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį [252].

Net jei sudaryta darbo sutartis, pirmininko ir valdybos narių civilinė atsakomybė, kylanti iš jų pareigų valdymo organuose, išlieka. Akcinių bendrovių [282] ir daugiabučių bendrijų [280] atveju valdymo organų nariai atsako bendrovei/bendrijai už nuostolius, padarytus dėl sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatus ar įstatymus [280][282]. Ši atsakomybė dažnai yra solidari [280][282]. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami nariai, balsavę prieš tokį sprendimą arba nedalyvavę posėdyje ir laiku protestavę [280][282]. Sodininkų bendrijų įstatymas bendrai numato, kad valdymo organai atsako įstatymų nustatyta tvarka [1][2][3][13][18].

2. Kai su sodininkų bendrijos pirmininku ir (arba) valdybos nariais darbo sutartis nesudaryta:

Jei darbo sutartis nesudaryta, sodininkų bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai nėra laikomi bendrijos darbuotojais pagal Darbo kodeksą. Tokiu atveju Darbo kodekso nustatyta darbuotojo materialinė atsakomybė netaikoma, nes nėra darbo santykių [252][255][260][263][264][266][267][268][273][275].

Jų atsakomybė bendrijai kyla iš jų, kaip juridinio asmens valdymo organų narių, pareigų. Tai yra civilinė atsakomybė. Šaltiniai, reglamentuojantys panašių juridinių asmenų (daugiabučių bendrijų, akcinių bendrovių) valdymo organų atsakomybę [280][282], nurodo, kad šie asmenys privalo atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų veiksmų ar sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrijos/bendrovės įstatus ar teisės aktus [280][282]. Ši atsakomybė valdymo organo nariams dažnai yra solidari [280][282]. Nuo atsakomybės gali būti atleidžiami nariai, kurie nepritarė neteisėtam sprendimui arba nedalyvavo jo priimant ir laiku išreiškė protestą [280][282]. Sodininkų bendrijų įstatymas bendrai nurodo, kad valdymo organai atsako sodininkų bendrijos įstatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka [1][2][3][13][18], kas apima civilinę atsakomybę.

Apibendrinant, sudarius darbo sutartį, be civilinės atsakomybės pagal bendrąsias juridinių asmenų valdymo organų narių taisykles, gali atsirasti ir Darbo kodekso reglamentuojama materialinė atsakomybė, kuri gali būti ribota arba visiška, priklausomai nuo žalos pobūdžio ir sudarytų sutarčių. Nesudarius darbo sutarties, Darbo kodekso nustatyta materialinė atsakomybė netaikoma, o atsakomybė kyla civilinės teisės pagrindu, dėl pareigų, susijusių su juridinio asmens (bendrijos) valdymu, pažeidimo.

Šaltiniai

Ar su verslo liudijimu galima vykdyti administravimo paslaugas?

Remiantis pateiktais teisės šaltiniais, verslo liudijimas yra dokumentas, išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą [55][59][65][86].

Gyventojai, norintys verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą, turi pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuriame pasirenka veiklos rūšį iš Vyriausybės patvirtinto sąrašo [59]. Mokėtinas fiksuoto dydžio pajamų mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į prašyme nurodytus duomenis [59][86]. Verslo liudijimas suteikia teisę verstis jame nurodytos rūšies veikla [72].

Pateiktuose šaltiniuose minimi tam tikri veiklos apribojimai, vykdant veiklą su verslo liudijimu. Pavyzdžiui, tam tikrų veiklų verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo [58][68][71][81][85]. Kai kuriais atvejais gali būti apribojimai teikti paslaugas tik gyventojams [81][85] arba konkrečiose teritorijose [59][65][86]. Taip pat nurodoma, kad vykdant veiklą pagal verslo liudijimą pažeidžiant nustatytus veiklos ar teritorinius apribojimus, pajamos apmokestinamos kaip gautos vykdant neįregistruotą individualią veiklą [85].

Nors pateiktuose šaltiniuose minimos įvairios veiklos rūšys, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą (pvz., elektrinių buities reikmenų taisymas [88], kvalifikacijos tobulinimo veikla [72], statybos ir remonto paslaugos [71], kaimo turizmo paslaugos [69][73][74][76][78][87][75]), ir paminėta, kad buhalterinės apskaitos paslaugas fizinis asmuo gali teikti pagal verslo

liudijimą arba individualios veiklos pažymą [67], pateiktuose dokumentuose nėra pateiktas visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas veiklos rūšių sąrašas ir nėra tiesiogiai nurodyta, ar „administravimo paslaugos” bendrąja prasme yra įtrauktos į šį sąrašą.

Todėl, remiantis tik pateiktais šaltiniais, negalima vienareikšmiškai patvirtinti, ar konkrečios administravimo paslaugos gali būti vykdomos pagal verslo liudijimą. Tai priklauso nuo to, ar konkreti administravimo paslaugų rūšis yra įtraukta į Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą, kuriuo remiantis išduodami verslo liudijimai [59][65][86].